Kultūros paveldas – bendras turtas, bendros gėrybės. Tai reiškia, kad rūpinimasis savo paveldu taip pat yra mūsų bendra atsakomybė. Šį principą Europos Komisija paskelbė 2014 m. komunikate „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“.

Taikant naują požiūrį į išsaugojimą daugiausia dėmesio skiriama tam, kad kultūros paveldas taptų pilnaverte vietos bendruomenės dalimi. Todėl išsaugojimo veiklos šalinininkai deda pastangas, kad apsaugotų ir plėtotų bendrą kultūrinį kraštovaizdį, o ne pavienes paveldo vietoves.

Komisija pripažįsta, kad, aktyviau dalyvaujant privačiajam sektoriui ir pilietinei visuomenei, reikia toliau plėtoti prie šiuolaikinės Europos geriau pritaikytus kolektyvinio aiškinimo ir valdymo modelius. Tai sustiprintų Europos poziciją kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo ir įvertinimo srityse.

Glaudesnių ryšių tarp kultūros paveldo specialistų skatinimas

2015–2018 m. darbo plane kultūros srityje Europos Sąjungos Taryba paprašė ekspertų iš 27 šalių nustatyti „[n]aujovišk[us] materialiojo, nematerialiojo ir skaitmeninio paveldo daugiapakopio valdymo metod[us], kuriuos taikant dalyvautų viešasis sektorius, privatieji suinteresuotieji subjektai ir pilietinė visuomenė“.

Dalyvaujamuoju valdymu siekiama sustiprinti kultūros paveldo institucijų ir specialistų ryšį, taip pat paskatinti dalyvauti visus subjektus, kurie domisi kultūros paveldu arba jau yra įsitraukę į tokią veiklą. Be to, tai yra novatoriškas požiūris, kuriuo į kultūros paveldo valdymą ir vertinimą įnešama tikrų pokyčių. Galiausiai, ilgainiui galima jį sustiprinti.

Dalyvaujamojo valdymo požiūris paaiškinamas 2018 m. ataskaitoje dėl dalyvaujamojo kultūros paveldo valdymo.

Remiantis šia ataskaita, Europos kultūros paveldo veiksmų programoje raginama taikyti dalyvaujamąjį požiūrį, siekiant apsaugoti ir valdyti kultūros paveldą. Joje taip pat pabrėžiama, kad reikia naujų modelių, kuriuos taikant vietos bendruomenės ir įvairūs suinteresuotieji subjektai būtų įtraukiami į dalyvaujamuosius ir kolektyvinius procesus.

Taip pat žr. Europos Tarybos projektą „Faro Way“, kuriuo skatinamas pilietinės visuomenės ir vietos bendruomenių vaidmuo valdant kultūros paveldą.

Svarbiausias projektas

NEARCH

Įgyvendinant projektą NEARCH buvo nagrinėjami įvairūs visuomenės dalyvavimo šiuolaikinės archeologijos veikloje aspektai. Jis taip pat paskatino naujus darbo ir bendradarbiavimo būdus: pasitelkti archeologiją kaip priemonę įtraukti žmones ir sukurti priklausymo Europos bendruomenei jausmą.