Marmuras nuo seno plačiai naudotas architektūrai ir skulptūroms, tačiau jis patiria keletą būklės blogėjimo procesų ir kai kurie iš jų, kaip prognozuojama, sustiprės dėl klimato kaitos poveikio. Be to, visi esami marmuro išsaugojimo metodai turi tam tikrų reikšmingų veiksmingumo, suderinamumo ir (arba) ilgaamžiškumo apribojimų.

Projektu buvo siekiama pradėti taikyti neseniai pasiūlytą daugiafunkcį biologinės mimikrijos metodą, pagrįstą hidroksiapatito (HAP, pagrindinės žmogaus dantų ir kaulų sudedamosios dalies) susidarymu, marmurui reaguojant su vandeniniu fosfato tirpalu. Projekto tikslus pavyko pasiekti dėl daugiadalykės mokslinių tyrimų veiklos, apjungiančios įvairias kompetencijas ir laboratorinę įrangą. Gauti rezultatai paskelbti 14 atviros prieigos mokslinių publikacijų, 7 aukšto lygio žurnalų straipsniuose ir 7 tarptautinių konferencijų pranešimuose. Dėl per projektą vykdytos plataus masto informavimo veiklos taip pat buvo prisidėta prie to, kad Europos piliečiai, įskaitant moksleivius, geriau suprastų kultūrinę ir ekonominę paminklų svarbą ir sunkumus, susijusius su jų išsaugojimu.