Skip to main content

Culture and Creativity

Sanglauda ir gerovė

Kodėl socialinė sanglauda yra gyvybiškai svarbi Europai?

Iš įvairių krizių besivaduojanti Europa susiduria su didėjančia socialine nelygybe, gyventojų įvairove, populizmu, radikalėjimu ir kitomis grėsmėmis. Kultūros vaidmens rėmimas yra labai svarbus socialinės sanglaudos kūrimo aspektas. Kultūra yra labai svarbi siekiant išvengti konfliktų ir juos spręsti. Kultūra yra puiki komunikacijos priemonė, padedanti įveikti kalbos barjerus, suteikianti žmonėms galių ir prisidedanti prie socialinės sanglaudos, be kita ko, tarp pabėgėlių, kitų migrantų ir priimančiųjų bendruomenių. Taip užkertamas kelias žmonių marginalizacijai dėl jų kultūrinės tapatybės, socialinio ir ekonominio statuso, amžiaus ir kitų veiksnių.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime taip pat gerina sveikatą ir didina gerovę. Gyvenimas arti vietų, susijusių su Europos kultūros paveldu, gali pagerinti gyvenimo kokybę, o prieiga prie kultūros yra vienas svarbiausių psichologinę gerovę lemiančių veiksnių.

Komisijos vaidmuo

Siekdama didinti socialinę sanglaudą, Komisija remia kultūrą bei kultūrinį gyvenimą ir didina kultūros prieinamumą: skatina piliečių dalyvavimą ir kultūrines iniciatyvas, taip pat didina individualaus įgalėjimo jausmą ir demokratinę savimonę.

Šios srities Komisijos politikoje ir iniciatyvose ypatingas dėmesys skiriamas nepalankioje padėtyje esančių grupių (pavyzdžiui, jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų, migrantų ar pabėgėlių kilmės asmenų ir skurstančių ar materialinį nepriteklių patiriančių asmenų) interesams ir poreikiams.

Siekiant geriausių sanglaudos ir gerovės užtikrinimo veiklos rezultatų, skatinamos sąsajos su kitomis sritimis, pavyzdžiui, švietimu, socialine rūpyba, sveikatos priežiūra, mokslu ir technologijomis, taip pat su regionų ir miestų plėtra.

ES parama kultūrai ir socialinei sanglaudai

Mokymasis iš praeities

Komisija imasi iniciatyvos įgyvendinant įvairias iniciatyvas, kuriomis kultūros ir kultūros įvairovės galia išnaudojama siekiant socialinės sanglaudos ir gerovės. Nuo 2008 m. Komisija socialinę sanglaudą įvardijo kaip vieną iš savo kultūros politikos prioritetinių sričių. Šiuo atžvilgiu galima atkreipti dėmesį į Europos kultūrų dialogo metus (2008) ir platformą „Kultūrų Europa“ (2008–2013).

2017–2019 m. Komisija taip pat sušaukė ES valstybių narių atvirojo koordinavimo metodo ekspertų grupę, kuri politikos formuotojams ir kultūros institucijoms parengė gaires tema „Nuo socialinės įtraukties iki socialinės sanglaudos. Kultūros politikos vaidmuo“ (2019).

2016–2017 m. Europos Komisija sušaukė dar vieną atvirojo koordinavimo metodo grupę aptarti migrantų ir pabėgėlių integraciją į visuomenę pasitelkiant meną ir kultūrą.

Kitas svarbus dokumentas, kuriuo pristatoma viešųjų kultūros įstaigų misija skatinti socialinę sanglaudą, yra Viešųjų meno ir kultūros įstaigų vaidmens skatinant kultūros įvairovę ir kultūrų dialogą ataskaita (2012–2014). Ataskaitos tikslas – padėti specializuotoms viešosioms kultūros įstaigoms, menininkams ir bendruomenėms, taip pat politikos formuotojams išnaudoti kultūros potencialą visų labui.

Pasirengimas ateičiai

2018 m. priimta Naujoji Europos kultūros darbotvarkė padėjo dar labiau sustiprinti kultūros politikos socialinį aspektą.

Po COVID-19 pandemijos, kuri turėjo didelį poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui, Europos Sąjunga skiria daugiau dėmesio kultūros indėliui į sveikatą bei gerovę ir siekia spręsti šią problemą platesniu mastu ir strategiškiau.

Jau 2020 m. Švietimo ir kultūros GD surengė internetinį seminarą ES valstybėms narėms kultūros ir vyresnių žmonių aktyvumo, taip pat kultūros, sveikatos ir gerovės klausimais. Šis praktinis seminaras buvo 2019–2022 m. Tarybos darbo plano kultūros srityje dalis.

2021 m. buvo pradėti parengiamieji veiksmai „Vartotojų interesais grindžiamos kultūros ir gerovės Sąjungoje politikos plėtojimas ES“, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sprendimus priimantiems asmenims ir specialistams keistis žiniomis ir patirtimi Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. .. Šį veiksmą finansuoja Europos Parlamentas, padedamas Švietimo ir kultūros generalinio direktorato.

Šiam veiksmui įgyvendinti buvo atrinktas projektas „Kultūra sveikatos labui“; juo siekiama įkvėpti tikrus politikos pokyčius visais lygmenimis: sutelkti sveikatos, kultūros, švietimo ir socialinius sektorius, rengti išsamius tyrimus, apžvelgti esamą politiką ir iniciatyvas bei bandomuosius projektus 6 ES šalyse. 2022 m. lapkričio 16 d. paskelbta projekto ataskaita, kurioje pateiktos daugiau kaip 300 tyrimų ir daugiau kaip 500 projektų, kuriais atskleidžiamas meno ir kultūros indėlis į sveikatą ir gerovę, išvados.

Programa „Kūrybiška Europa“ yra pagrindinis šios srities projektų finansavimo šaltinis. Be to, pagal programas „Erasmus+“, „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ buvo finansuojami ir toliau finansuojami projektai, kuriais susiejama kultūra, sveikata ir gerovė. Brošiūroje „Kultūra – sveikatos ir gerovės Europos Sąjungoje skatinamasis veiksnys“ (paskelbta 2022 m. lapkričio mėn.) pateikiama gerosios patirties pagal šias finansavimo programas pavyzdžių.

Be to, 2022 m. lapkričio mėn. Europos Komisija ir Europos Parlamentas surengs bendrą seminarą kultūros, sveikatos ir gerovės klausimais, kuriame dalyvaus pranešėjai iš visos Europos ir iš labai skirtingos aplinkos: gydytojai, kultūros veikėjai, architektai, savivaldybių darbuotojai ir kt.

Dialogas su pilietine visuomene

Socialinė įtrauktis taip pat yra ES struktūrinio dialogo su pilietine visuomene darbotvarkės tema. Įgyvendinant dialogą „Kultūros balsai“ vyko diskusijos su suinteresuotaisiais subjektais aktualiomis temomis, tokiomis kaip:

2022 m. dialoge „Kultūros balsai“, be kitų temų, daugiausia dėmesio skirta jaunimui, psichikos sveikatai ir kultūrai. Vienas iš dialogo šia tema rezultatų bus pranešimas apie kultūros ir kūrybos sektorių vaidmenį gerinant jaunimo psichikos sveikatą. Ataskaita bus paskelbta 2023 m. pradžioje. Diskusijų bendrasis dokumentas pateikiamas čia.

Kokie yra tolesni veiksmai?

Pagal programą „Kūrybiška Europa“ reguliariai skelbiami atviri kvietimai teikti projektus, vykdytinus ES ir už jos ribų. Šie projektai gali padėti, pavyzdžiui, skatinti kultūrų dialogą, remti pabėgėlių ir migrantų integraciją, taip pat pasisakyti fizinės ir psichikos sveikatos problemų turintiems menininkams ir auditorijai.