Skip to main content

Culture and Creativity

Architektūra

Susipažinkite su ES politikos, programų ir architektūros sąsajomis
Architektūra

ES plėtoja integruotą ir į žmones orientuotą požiūrį į darniai apstatytą aplinką, kurioje architektūra atlieka svarbų vaidmenį projektuojant pastatus, viešąsias erdves ir miesto kraštovaizdį, kurie prisideda prie piliečių gyvenimo kokybės. 

Kaip minėta 2019–2022 m. ES Tarybos darbo plane kultūros srityje, architektūra yra kompleksinė sritis ir jai turėtų būti skiriama dėmesio „kaip disciplinai, apimančiai tinkamą kultūrinių, socialinių, ekonominių, aplinkosaugos ir techninių aspektų pusiausvyrą siekiant bendros gerovės“.

Todėl daugelis ES politikos krypčių (pavyzdžiui, statybos, energijos vartojimo efektyvumo, klimato kaitos, mokslinių tyrimų, sanglaudos ir kt.) gali prisidėti prie kokybiškos fizinės aplinkos kūrimo, įskaitant toliau išvardytas kultūros politikos kryptis ir iniciatyvas.

Europoje yra daugiau kaip pusė milijono architektų

2018 m. Europos architektų tarybos (ACE) tyrimo duomenimis, bendras architektų skaičius 28 ES valstybėse narėse, Norvegijoje, Serbijoje ir Šveicarijoje yra maždaug 562 000. Specialistai pasiskirstę taip:

  • 71 proc. veiklą vykdo individualiai,
  • 25 proc. veiklą vykdo 2–5 asmenų grupėse, 
  • 3 proc. veiklą vykdo 6–10 asmenų grupėse.

Kalbant apie lyčių pusiausvyrą, 53 proc. į ketvirtą dešimtmetį įžengusių architektų sudaro moterys, o tarp įžengusių į šeštą dešimtmetį moterų yra 32 proc.

Teisinė forma šiek tiek skiriasi. Pagal dviejų naujausių ACE tyrimų (2016 ir 2018 m.) duomenis:

  • 50–60 proc. dirba kaip nepriklausomi architektai,
  • 7–10 proc. dirba sudarę partnerystės susitarimus,
  • 20–30 proc. įsteigė ribotos atsakomybės bendrovę.

ES politikos sistema. Trumpa istorija

2001 m. Pirmieji politikos metmenys

2001 m. vasario 12 d. Tarybos rezoliucijoje dėl architektūros kokybės miesto ir kaimo aplinkoje nauja architektūra buvo įvardyta kaip ateities paveldas. Tai pastūmėjo valstybes nares skatinti architektūros kokybę taikant pavyzdinę viešųjų pastatų politiką, be kita ko, pasitelkiant struktūrinius fondus.

2008 m. Architektūros įnašas į tvarų vystymąsi

2008 m. gruodžio mėn. „Tarybos išvados dėl architektūros: kultūros įnašas į tvarų vystymąsi paragino integruoti architektūrą į aukštos kokybės gyvenimo aplinką ir didinti informuotumą apie tai.

Politikos mainai

Europos architektūros politikos forumas (EFAP) sudarė sąlygas valstybėms narėms keistis informacija apie politiką ir 2012 m. paskelbė Europos architektūros politikos tyrimą. Per pastaruosius kelerius metus vis labiau pripažįstama kokybiškos architektūros svarba tvariam Europos visuomenių vystymuisi.

2018 m. „Baukultur“ ir mišrių tikslų politikos formavimas

2018 m. sausio mėn. Europos kultūros ministrai ir suinteresuotieji subjektai (pvz., ACE) priėmė Davoso deklaraciją „Siekis sukurti kokybišką statybos kultūrą („Baukultur“) Europoje“. Joje pabrėžiamas esminis kultūros vaidmuo užstatytoje aplinkoje ir raginama laikytis integruoto ir kokybiško požiūrio į žmogaus suformuotą aplinką (t. y. „Baukultur“, kuris apima architektūrą, paveldą, viešąją erdvę, kraštovaizdį, infrastruktūrą).

Ši koncepcija ES lygmeniu ir toliau aptariama

  • Europos architektūros direktorių (2017 m. Prancūzijos kultūros ministerijos pradėti rengti neoficialūs susitikimai, kuriuose keičiamasi informacija apie politikos plėtojimą) ir
  • Europos konferencijose architektūros politikos klausimais (ECAP), surengtose ES pirmininkaujančių valstybių narių.

Valstybių narių architektūros ekspertų grupė

Atsižvelgiant į nuo 2018 m. vykdytą politinį darbą, 2019–2022 m. Tarybos darbo plane kultūros srityje nurodoma, jog sukurta atviro koordinavimo metodo (AKM) valstybių narių ekspertų grupė, daugiausia dėmesio turinti skirti aukštos kokybės architektūrai ir apstatytai aplinkai visiems.

Grupę sudaro 35 ekspertai iš 22 valstybių narių, Šveicarijos ir Norvegijos. Pirmasis posėdis įvyko 2020 m. vasario mėn.

2021 m. spalio 5 d., atsižvelgdama į ekspertų grupės išvadas, Europos Komisija paskelbė ataskaitą „Bendros architektūros kultūros link. Investavimas į kokybišką gyvenamąją aplinką visiems“. 

Ataskaitos tikslas – parodyti, kad kokybiškos gyvenamosios erdvės ir dizaino kriterijai turėtų būti ne tik funkciniai, ekologiniai ar ekonominiai, bet ir atitikti socialinius, kultūrinius ir psichologinius poreikius bei bendrą priklausymo jausmą. Remiantis atvejų tyrimų rinkiniu, ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti aukštos kokybės architektūrą ir apstatytą aplinką.

Ekspertų grupė užtikrino sąveiką su kitais atitinkamais ES veiksmais, pavyzdžiui, Žaliojo kurso iniciatyvomis, susijusiomis su užstatyta aplinka, Miestų darbotvarkės partneryste kultūros ir kultūros paveldo srityje ir programos „Horizontas 2020“ projektu „Miestų Maestro“.

Programos „Kūrybiška Europa“ parama (kokybiškai) architektūrai

Apdovanojimai, kuriais pažymimas išskirtinis šiuolaikinės architektūros darbas

Europos Sąjunga su programos „Kūrybiška Europa“ parama kartu su fondu „Mies van der Rohe“ rengia du apdovanojimus už išskirtinius architektūros laimėjimus:

1. ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimas – „Mies van der Rohe“ apdovanojimas

ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimas – „Mies van der Rohe“ apdovanojimas – nuo 2001 m. yra pagrindinė ES priemonė kokybiškai architektūrai Europoje pažymėti ir skatinti. Tai kas dveji metai teikiamas apdovanojimas, kuriuo atkreipiamas dėmesys į puikius visoje Europoje įgyvendintus architektūros darbus. Skiriama ne tik pagrindinė premija (60 000 EUR), bet ir kylančio architekto premija (20 000 EUR).

2. Jaunųjų architektūros talentų apdovanojimas

2016 m. pradėtas teikti Jaunųjų architektūros talentų apdovanojimas (YTAA) papildo ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimą; juo siekiama apdovanoti geriausius Europos architektūros studentų diplominius projektus ir padėti jiems pereiti į profesinį pasaulį. Oficialūs YTAA partneriai yra ACE, Europos architektūros švietimo asociacija (EAAE) ir Venecijos bienalė.

Siekiant skatinti jaunų specialistų dialogą visame pasaulyje, nuo 2018 m. YTAA gali dalyvauti dvi Azijos šalys, o nuo 2020 m. – trys Lotynų Amerikos šalys. 2020 m. taip pat pradėtas rengti atskiras Azijai skirtas YTAA (kartu su Kinija, Indija, Japonija ir Pietų Korėja).

Tinklai ir platformos

Pagal programą „Kūrybiška Europa“ Europos Sąjunga ir (arba) Europos Komisija taip pat remia šį tinklą ir platformą:

Europos architektų tarybą

Europos architektų tarybą (ACE) sudaro 43 organizacijos narės iš 31 Europos šalies: ES valstybių narių, Serbijos, Šveicarijos ir Norvegijos nacionalinės reguliavimo ir profesinės architektūros atstovavimo įstaigos.

Jai parama teikiama kaip Europos tinklui už CONNECT ARCH veiklą (2017 m. gegužės mėn. – 2021 m. balandžio mėn.), kuria siekiama sustiprinti profesinius pajėgumus spręsti dabartinius ir būsimus uždavinius – tarpvalstybinį ir tarptautinį judumą, augančią konkurenciją iš ES nepriklausančių šalių, prisitaikymą prie skaitmeninių technologijų, naujų įgūdžių ir kompetencijų įgijimą. 

ACE taip pat dalyvauja Komisijos Kultūros paveldo ekspertų grupės veikloje ir prisideda prie AKM grupės aukštos kokybės architektūros klausimais darbo. Tarptautiniu lygmeniu ji derasi dėl tarpusavio pripažinimo susitarimo su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Kanada ir Korėjos Respublika.

LINA architektūros platforma

LINA (mokymasis, sąveika ir tinklaveika architektūros srityje (angl. „Learning, Interacting and Networking in Architecture“) – tai platforma, kurią 2021 m. inicijavo institucijos ir organizacijos, prisidėjusios prie būsimos architektūros platformos. LINA tikslas – remti naujus architektus ir kartu sutelkti profesionalų pastangas kuriant tvarią aplinką.

LINA sutelkia architektūros srities pastangas spręsti aplinkos problemas, remia ir skleidžia idėjas, kurios padeda įgyvendinti Europos žaliojo kurso iniciatyvą Rengiant mokslinius tyrimus, praktinius seminarus, parodas, konferencijas ir leidybos projektus LINA platformoje atsispindi naujojo europinio bauhauzo principai, kuriais remiamas tvarios architektūros plėtojimas.

LINA vienija 28 organizacijas iš 23 Viduržemio jūros regiono šalių, įskaitant keletą Europos bienalių, trienalių ir festivalių rengėjų, muziejų, mokslinių tyrimų tinklų ir laboratorijų, leidyklų ir universitetų. Iniciatyvą koordinuoja Liublianos universiteto Architektūros fakultetas.

Bendradarbiavimo projektai

Verta paminėti šiuos kultūrinio bendradarbiavimo projektus:

„Human cities“: iššūkis miestų mastui (2014–2018 m.)

Projekte dizainas su miesto erdvės gyventojais naudojamas kaip kūrybiška ir tvari inovacijų; projektui vadovauja Sent Etjeno „Cité du Design“ (Prancūzija).

Nuo 2020 m. vykdomu tolesniu projektu „SMOTIES – Kūrybiniai darbai su mažomis ir atokiomis vietovėmis“ platforma veiklą nukreips į 10 mažų atokių Europos vietų, kuriose yra materialios ir nematerialios kultūros pavyzdžių, kurie gali išnykti.

Tbilisio architektūros bienalės (2018 ir 2020 m.)

Tbilisio architektūros bienalė pirmą kartą surengta 2018 m., vadovaujant Gruzijos organizacijai „42 Gradusi“. Pirmajame renginyje nagrinėtas pastatytų ir gyvenviečių Tbilisyje ir kitur neformalumas. Tbilisio architektūros bienalėje, kurios pavadinimas – „Buildings Are Not Enough“, nagrinėti transformacijos procesai ir miesto gyventojų naujai sukurti gyvenimo modeliai: pastatai transformuojami, nes transformuojasi juose gyvenančių žmonių gyvenimas.

Ko tikimasi programoje „Kūrybiška Europa“ (2021–2027 m.)?

Europos Komisijos pasiūlyme dėl programos „Kūrybiška Europa“ (2021–2027 m.) numatyta sektorinė parama architektūros sektoriui. Siūlomais veiksmais daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama gebėjimų stiprinimui, informuotumo didinimui ir patekimui į rinkas.

Creative Europe support to architecture

The Creative Europe programme supports architecture through its different actions and prizes:

  • prizes
  • Creative Europe Networks and Creative Europe Platforms
  • European Cooperation Projects
  • sectorial support

EU Prize for Contemporary Architecture

The European Union organises the EU Prize for Contemporary Architecture - Mies van der Rohe Award (EUmies Awards) to recognizing excellence in built works of architecture in Europe (Architecture and Emerging) and final diploma works by recently graduated architects (Young Talent), supported through the Creative Europe programme:

Networks and platforms

The Creative Europe programme supports the following networks and platforms in the architecture sector:

European Cooperation projects

These are the European cooperation projects, that Creative Europe supports between 2021 and 2027, that are worth highlighting:

Creative Europe Project Results

Here you can find project information and results of projects supported by the European Commission under the current and previous Creative Europe programmes and under the previous Culture 2007-2013 programme.

Go to the platform  

Sectorial support for architecture

The Creative Europe programme provides sectoral support to architecture and heritage for a quality built environment on top of the actions mentioned above, to address common difficulties the sector encounters.

This support includes capacity-building, promotion of Baukultur, peer learning and audience engagement in order to disseminate high-quality principles in contemporary architecture.

Living spaces

Cities and regions shaping the built environment for everyone.