Investavimo veikla apima mokslinius tyrimus, inovacijas, demonstracinę ir skaitmeninę veiklas, įskaitant investicijas, susijusias su naujų produktų ir technologijų pateikimu rinkai. Ši veikla taip pat apima organizacines ir procesų naujoves, įskaitant naujus ir novatoriškus verslo modelius įvairiose srityse. Šios sritys gali apimti energetikos, energijai imlios pramonės, aplinkos, mėlynosios ekonomikos, jūrų, transporto, sveikatos, gyvybės mokslų, biotechnologijų, žemės ūkio produktų, gynybos, kosmoso ir kultūros bei kūrybos sektorius ir kt.
2 veiksmų grupės „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“ tikslas – įgyvendinti ES tikslus ir prioritetus, susijusius su:
• demokratinio valdymo ir piliečių dalyvavimo stiprinimu;
• kultūros paveldo apsauga ir puoselėjimu ir
• reagavimu į socialinius, ekonominius, technologinius ir kultūrinius pokyčius ir jų formavimu.
Pasiūlymuose gali būti numatyta vykdyti novatoriškus mokslinius tyrimus, susijusius su:
• demokratija ir valdymu;
• Europos kultūros paveldu ir kultūros bei kūrybos pramone;
• socialiniais ir ekonominiais pokyčiais.
Tinklas FARNET suburia žmones, įgyvendinančius bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją, kuriai skiriama lėšų iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF). Ši bendruomenė suburia žuvininkystės vietos veiklos grupes (ŽVVG), valdymo institucijas, piliečius ir ekspertus iš visos ES, kad būtų užtikrintas tvarus žuvininkystės ir pakrančių zonų vystymasis. Praeityje šia iniciatyva dažnai buvo remiami su menu ir amatais, taip pat kultūros paveldu susiję projektai.
Teisingos pertvarkos mechanizmas padeda sudaryti sąlygas regionams ir žmonėms spręsti dėl pertvarkos, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomiką remiantis Paryžiaus susitarimu, kylančio socialinio poveikio, poveikio užimtumui, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai klausimus. Fondas bus pagrindinė priemonė, kuria bus remiamos labiausiai nuo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui nukentėjusios teritorijos, teikiant joms pritaikytą paramą.
„Europos socialinis fondas +“ (ESF+) yra pagrindinė Europos investicijų į žmones priemonė.
Šis fondas, kurio biudžetas 2021–2027 m. yra beveik 99,3 mlrd. EUR, ir toliau svariai prisidės prie ES užimtumo, socialinės, švietimo ir įgūdžių politikos, įskaitant struktūrines reformas šiose srityse.
ERPF – ES sanglaudos politikos dalis. Juo siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje šalinant regionų disbalansą, remiant ekonomikos atsigavimą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumą, inovacijas ir tvarumą. Juo įgyvendinami Sąjungos politiniai prioritetai, visų pirma žalioji ir skaitmeninė pertvarka.
ERPF lėšomis pagal INTERREG programas remiamas tarpvalstybinis (INTERREG A ir PNPP), tarptautinis (INTERREG B), tarpregioninis (INTERREG C) ir atokiausių regionų (INTERREG D) bendradarbiavimas.
EŽŪFKP palengvina investicijas į kaimo infrastruktūrą. Daugelyje Sąjungos kaimo vietovių kyla struktūrinių problemų, pavyzdžiui, nepakanka patrauklių užimtumo galimybių, įgūdžių, investicijų į ryšius, infrastruktūrą ir pagrindines paslaugas, iš tokių vietovių išvyksta jaunimas. Parama kultūros projektams programoje nėra aiškiai paminėta, tačiau EŽŪFKP sudaro palankesnes sąlygas investuoti į kaimo infrastruktūrą, taigi ir kultūros infrastruktūrą.
Paprogramės „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“ tikslas – palengvinti perėjimą prie tvarios, žiedinės, netoksiškos, efektyviai energiją vartojančios ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos ir apsaugoti, atkurti ir gerinti aplinkos kokybę.
Pagal paprogramę vykdomos tiesioginės intervencijos arba gali būti remiamas šių tikslų integravimas į kitas politikos sritis.
Europos įmonių tinklas (EĮT) yra vieno langelio principu veikiantis regioninis tinklas MVĮ, siekiančioms didinti savo konkurencingumą. Šiuo tikslu EĮT teikia MVĮ paramą verslui ir konsultuoja jas dėl galimybių vidaus rinkoje. EĮT bendradarbiauja su regioninėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, pažangiosios specializacijos platformomis, skaitmeninių inovacijų centrais, žinių ir inovacijų bendrijomis ir bazinių didelio poveikio technologijų centrais (KET).