Vykdant skaitmeninių inovacijų centrų darbą, įmonėms padedama pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis tobulinti savo procesus ir produktus, kad didėtų konkurencingumas. ES finansavimas bus skirtas centrams, kuriuos jau remia (arba rems) jų valstybės narės (arba regionai), siekiant padidinti viešojo finansavimo poveikį. Skaitmeninės Europos programa bus padidinti atrinktų centrų pajėgumai, kad jie apimtų veiklą, turinčią aiškią Europos pridėtinę vertę, grindžiamą centrų tinklaveika ir ekspertinių žinių perdavimo skatinimu.
Programa „S+T+ARTS“ yra platforma, kuria siekiama glaudžiau susieti technologijas ir meninę praktiką, kad būtų galima spręsti Europai kylančias socialines, aplinkos ir ekonomines problemas. Programa remiamas kūrybiškesnių, įtraukesnių ir tvaresnių technologijų kūrimas bendradarbiaujant menininkams, mokslininkams, inžinieriams ir tyrėjams. Ji grindžiama idėja, kad meno, mokslo ir technologijų plėtros veiklai gali būti naudinga, jei bus keičiamasi nuomonėmis ir atveriami nauji keliai tyrimams ir verslui.
Taikant skirtingus ramsčius, programa „S+T+ARTS“ siūlo:
„iPortunus“ programa buvo sukurta siekiant išplėsti mobilumo galimybes ir paskatinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad menininkai ir kultūros specialistai galėtų dirbti, pasirodyti ir kartu kurti įvairiose šalyse, suteikiant jiems prieigą prie skirtingų rinkų, padedant pritraukti naujų žiūrovų ar sekėjų, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir atveriant jiems karjeros perspektyvų.
Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva siekiama plėtoti kūrybingą ir tarpdalykinį judėjimą, susiejantį Europos žaliąjį kursą su kasdieniu ES piliečių gyvenimu. Iniciatyva yra kuriama kartu tiesiogiai dalyvaujant piliečiams, ekspertams, įmonėms ir institucijoms, ir ja siekiama:
Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF) ypač daug dėmesio skiria ankstyvos integracijos priemonėms, o vietos ir regionų valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei gali būti skiriama didesnė nei įprasta bendro finansavimo norma. Naujojoje programoje daugiausia dėmesio skiriama ankstyviesiems integracijos etapams, o bendrieji tikslai yra šie:
Pagal Socialinių investicijų ir įgūdžių liniją padedama: ugdyti įgūdžius ir bendrąsias kompetencijas; derinti, diegti ir geriau panaudoti įgūdžius pasitelkiant švietimą, mokymą, įskaitant mokymą darbo vietoje ir susijusią veiklą. Pagal šią liniją taip pat remiami projektai, apimantys socialines inovacijas, sveikatos priežiūros paslaugas, visuomenės senėjimą ir ilgalaikę priežiūrą, galimybes naudotis prevencijos paslaugomis, naujoviškais gydymo būdais ir e. sveikatos priežiūros sprendimais, įtrauktį ir prieinamumą, taip pat kultūrinę ir kūrybinę veiklą siekiant socialinio tikslo.
Įgyvendinant projektus skatinama mobilumo veikla, skirta
- besimokantiems asmenims: mokiniams, studentams, stažuotojams, pameistriams, jaunimui ir suaugusiems besimokantiems asmenims;
- darbuotojams: dėstytojams, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojams, su jaunimu dirbantiems asmenims ir organizacijose, kurios vykdo veiklą švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, dirbantiems asmenims.
Įgyvendinant projektus visų pirma siekiama remti besimokančius asmenis, kad jie įgytų žinių, įgūdžių ir susiformuotų nuostatas, įskaitant kalbines kompetencijas.
Pagal programos LIFE paprogramę „Perėjimas prie švarios energijos“ teikiama parama pereinant prie energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiąja energija grindžiamos, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos.
Pagal ją teikiamas finansavimas didelės ES lygmens pridėtinės vertės koordinavimo ir paramos veiksmams, kuriais siekiama panaikinti rinkos kliūtis, trukdančias socioekonominiam perėjimui prie tvariosios energetikos.
Pagal programą LIFE bendrai finansuojami projektai šiose srityse:
• prisitaikymas prie klimato kaitos miestuose ir žemėtvarka;
• atsparios infrastruktūros kūrimas;
• tvarus vandens išteklių valdymas vietovėse, kuriose yra didelė sausrų tikimybė;
• potvynių rizikos ir pakrančių zonų valdymas;
• žemės ūkio, miškininkystės ir turizmo sektorių atsparumo užtikrinimas;
• parama atokiausiems ES regionams, kad jie būtų pasirengę ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, visų pirma pakrančių srityse.
Solidarumo projektas – 2–12 mėnesių trukmės ne pelno solidarumo veikla, kurią inicijuoja, plėtoja ir įgyvendina pats jaunimas.
Projekte dalyvauja bent penkių jaunuolių grupė ir jį įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama aiškiai nustatytai temai, į kurią vykdydami kasdienę veiklą gilinsis visi grupės nariai.
Solidarumo projektais sprendžiamos pagrindinės bendruomenių problemos, be kita ko, kai tinkama, kartu pasienio regionuose nustatytos bendros problemos, ir jais taip pat turėtų būti kuriama akivaizdi Europos pridėtinė vertė.
Šia finansavimo galimybe remiami projektai, vykdomi kultūros ir kūrybos sektoriuose. Gali būti remiama įvairi veikla ir iniciatyvos bei įvairūs pareiškėjai. Parama skiriama projektams, susijusiems su tarptautiniu kultūriniu bendradarbiavimu, kuriais prisidedama prie Europos meno kūrinių kūrimo ir sklaidos bei menininkų judumo tarptautiniu mastu stiprinimo. Be to, daug dėmesio skiriama projektų, kuriais remiami Europos kultūros ir kūrybos sektoriai, siekiant ugdyti talentus, diegti inovacijas, užtikrinti gerovę, kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, finansavimui.
|
Bandomuoju projektu siekiama prisidėti prie veikiančios viešosios erdvės, kurioje piliečiai galėtų gauti naujienas ir dokumentinius filmus šiuolaikinei auditorijai tinkamu formatu ir kuri būtina, kad būtų galima dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime tarpvalstybiniu mastu, bei prieinama jų valstybėje narėje. |
| ES misijos – tai Komisijos koordinuojamos pastangos sutelkti reikiamus išteklius naudojantis finansavimo programomis, politika ir reglamentais bei vykdant kitokią veiklą. Taip pat siekiama sutelkti ir įtraukti viešuosius ir privačiuosius subjektus, pavyzdžiui, ES valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas, mokslinių tyrimų institutus, ūkininkus ir žemės valdytojus, verslininkus ir investuotojus, kad misijų poveikis būtų realus ir ilgalaikis. |
|
Europos inovacijų ekosistemų (EIE) programa, kuri yra programos „Europos horizontas“ dalis, siekiama sukurti labiau susietas, įtraukesnes bei veiksmingesnes inovacijų ekosistemas ir remti veiklą plečiančias įmones, kaip numatyta Naujojoje Europos inovacijų darbotvarkėje. |
AKR ir ES programa „Gyvybingos kultūros pramonės kūrimas“ siekiama didinti kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialą ir jo indėlį į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių socialinį ir ekonominį vystymąsi. Programa siekiama skatinti verslumą ir kultūros naujoves, kurti naujas darbo vietas ir didinti menininkų bei kultūros specialistų pajamas.
EIT žinių ir inovacijų bendrijos – tai įmonių, tyrimų centrų ir universitetų partnerystės, kurių tikslas – stiprinti jų bendradarbiavimą ir kurti palankią aplinką kūrybinio mąstymo procesams ir inovacijoms klestėti. Bendrijos prisideda prie novatoriškų produktų ir paslaugų kūrimo, naujų įmonių steigimo ir naujos verslininkų kartos mokymo. EIT kultūros ir kūrybiškumo bendrija pateiks naujoviškus sprendimus, padėsiančius sektoriams ir pramonės šakoms tapti stipresniems ir atsparesniems.
Skaitmeninės Europos programa (DIGITAL) yra nauja ES finansavimo programa, kuria visų pirma siekiama sudaryti įmonėms, piliečiams ir viešojo administravimo institucijoms sąlygas naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Šia programa teikiamas strateginis finansavimas siekiant spręsti daugybę klausimų, su kuriais šiandien susiduriame, susijusių su skaitmeninėmis technologijomis ir infrastruktūromis. Programa siekiama paspartinti ekonomikos atsigavimą ir formuoti skaitmeninę Europos visuomenės ir ekonomikos transformaciją, suteikiant naudos visiems, o ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
Investavimo veikla apima mokslinius tyrimus, inovacijas, demonstracinę ir skaitmeninę veiklas, įskaitant investicijas, susijusias su naujų produktų ir technologijų pateikimu rinkai. Ši veikla taip pat apima organizacines ir procesų naujoves, įskaitant naujus ir novatoriškus verslo modelius įvairiose srityse. Šios sritys gali apimti energetikos, energijai imlios pramonės, aplinkos, mėlynosios ekonomikos, jūrų, transporto, sveikatos, gyvybės mokslų, biotechnologijų, žemės ūkio produktų, gynybos, kosmoso ir kultūros bei kūrybos sektorius ir kt.
Paprogramės „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ veikla siekiama skatinti mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą ir naudojimą stiprinant švietimo ir mokslinių tyrimų sąveiką. Kultūros ir kūrybos suinteresuotieji subjektai gali tapti mokslinių tyrimų projektų, kuriais siekiama stiprinti regionų inovacijų kompetenciją, partneriais. Taip kuriamos skirtingų subjektų, galinčių skleisti žinias ir įtraukti į mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą daugiau asmenų, ekosistemos.
5 veiksmų grupe „Klimatas, energetika ir judumas“ remiamas Paryžiaus susitarimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Kultūros ir kūrybos suinteresuotieji subjektai gali:
3 veiksmų grupės „Civilinė visuomenės sauga“ projektai padės įgyvendinti ES politikos prioritetus, susijusius su saugumu, įskaitant kibernetinį saugumą, taip pat nelaimių rizikos mažinimu ir atsparumu. Kultūros ir kūrybos sektoriaus suinteresuotieji subjektai gali dalyvauti: • mokslinių tyrimų projektuose, kuriais prisidedama prie kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis; • įvertinant nelaimių riziką ir pažeidžiamumą kultūros paveldo vietose; • dideliuose kultūriniuose renginiuose.
1 veiksmų grupės „Sveikata“ tikslas – sukurti stipresnę, įtraukesnę ir demokratiškesnę Europos visuomenę. Daugiausia dėmesio skiriama pagrindinių besiformuojančių skaitmeninių technologijų, sektorių ir vertės grandinių plėtojimui.
Kvietimuose teikti pasiūlymus pagal tikslą „Sveikata sparčiai kintančioje visuomenėje“ gali dalyvauti kultūros srities suinteresuotieji subjektai kaip partneriai, padedantys skatinti sveikesnį gyvenimo būdą ir elgseną, ir gali būti remiami veiksmingi sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos sprendimai.
2 veiksmų grupės „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“ tikslas – įgyvendinti ES tikslus ir prioritetus, susijusius su:
• demokratinio valdymo ir piliečių dalyvavimo stiprinimu;
• kultūros paveldo apsauga ir puoselėjimu ir
• reagavimu į socialinius, ekonominius, technologinius ir kultūrinius pokyčius ir jų formavimu.
Pasiūlymuose gali būti numatyta vykdyti novatoriškus mokslinius tyrimus, susijusius su:
• demokratija ir valdymu;
• Europos kultūros paveldu ir kultūros bei kūrybos pramone;
• socialiniais ir ekonominiais pokyčiais.
Tinklas FARNET suburia žmones, įgyvendinančius bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją, kuriai skiriama lėšų iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF). Ši bendruomenė suburia žuvininkystės vietos veiklos grupes (ŽVVG), valdymo institucijas, piliečius ir ekspertus iš visos ES, kad būtų užtikrintas tvarus žuvininkystės ir pakrančių zonų vystymasis. Praeityje šia iniciatyva dažnai buvo remiami su menu ir amatais, taip pat kultūros paveldu susiję projektai.
Teisingos pertvarkos mechanizmas padeda sudaryti sąlygas regionams ir žmonėms spręsti dėl pertvarkos, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomiką remiantis Paryžiaus susitarimu, kylančio socialinio poveikio, poveikio užimtumui, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai klausimus. Fondas bus pagrindinė priemonė, kuria bus remiamos labiausiai nuo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui nukentėjusios teritorijos, teikiant joms pritaikytą paramą.
„Europos socialinis fondas +“ (ESF+) yra pagrindinė Europos investicijų į žmones priemonė.
Šis fondas, kurio biudžetas 2021–2027 m. yra beveik 99,3 mlrd. EUR, ir toliau svariai prisidės prie ES užimtumo, socialinės, švietimo ir įgūdžių politikos, įskaitant struktūrines reformas šiose srityse.
ERPF – ES sanglaudos politikos dalis. Juo siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje šalinant regionų disbalansą, remiant ekonomikos atsigavimą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumą, inovacijas ir tvarumą. Juo įgyvendinami Sąjungos politiniai prioritetai, visų pirma žalioji ir skaitmeninė pertvarka.
ERPF lėšomis pagal INTERREG programas remiamas tarpvalstybinis (INTERREG A ir PNPP), tarptautinis (INTERREG B), tarpregioninis (INTERREG C) ir atokiausių regionų (INTERREG D) bendradarbiavimas.
Aljansais siekiama didinti Europos inovacinį pajėgumą, skatinant inovacijas bendradarbiaujant ir keičiantis žiniomis aukštojo mokslo, profesinio mokymo (tiek pirminio, tiek tęstinio) srityje bei veikiant platesniame socialiniame ir ekonominiame, įskaitant mokslinius tyrimus, kontekste.
Programos vadovas pateikiamas čia.
Mokytojų akademijos iniciatyva remiama Europos mokytojų rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų, valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų partnerystė.
Akademijos formuoja Europos ir tarptautines mokytojų rengimo perspektyvas.
Šiuo veiksmu remiamas Europos profesinės kompetencijos centrų platformų kūrimas ir plėtojimas, prisidedant prie regioninės plėtros, inovacijų ir pažangiosios specializacijos strategijų, taip pat prie tarptautinių bendradarbiavimo platformų.
Platformose gali dalyvauti šalys, turinčios gerai išvystytas profesinės kompetencijos sistemas, taip pat tos šalys, kurios kuria panašius metodus.
Platformų tikslas – ištirti visas profesinio mokymo įstaigų galimybes aktyviai prisidėti prie ekonomikos augimo ir inovacijų skatinimo.
„Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos – tai aukšto lygio integruotos tarpvalstybinės magistrantūros studijų programos. Šiomis programomis siekiama didinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą ir meistriškumą pasaulyje bei pritraukti į Europą talentų.
Nedidelio masto partnerystėmis siekiama didinti programos „Erasmus+“ prieinamumą nedideliu mastu mokyklinio ugdymo, suaugusiųjų švietimo, profesinio mokymo ir rengimo ir jaunimo srityse veikiantiems subjektams ir sunkiai pasiekiamiems asmenims.
Dotacijos skiriamos vykdant nedidelio finansavimo lygmens, trumpo įgyvendinimo laikotarpio projektus.
Taikomi paprasti administraciniai reikalavimai. Dotacijos itin svarbios naujiems programos „Erasmus+“ dalyviams, visų pirma mažesnius organizacinius pajėgumus turinčioms organizacijoms.
Vykdant bendradarbiavimo partnerystes, organizacijoms sudaromos sąlygos:
- gerinti savo veiklos kokybę ir aktualumą,
- plėtoti ir stiprinti partnerių tinklus,
- didinti savo pajėgumą vykdyti bendrą veiklą tarpvalstybiniu lygmeniu,
- skatinti savo veiklos tarptautinimą,
- keistis nauja praktika ir idėjomis, taip pat jas plėtoti.
Projektais siekiama plėtoti novatorišką praktiką ir įgyvendinti bendras iniciatyvas, kuriomis Europos lygmeniu skatinamas bendradarbiavimas, tarpusavio mokymasis ir keitimasis patirtimi.
Virtualieji mainai – internetinė žmonių tarpusavio veikla.
Ja skatinamas asmenų iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ES valstybių narių ar Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių kultūrų dialogas ir socialinių emocinių įgūdžių ugdymas.
Ši veikla vykdoma nedidelėse grupėse, ją visada moderuoja tinkamai parengtas moderatorius.
Programos vadovas pateikiamas čia.
Paprogramės „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“ tikslas – palengvinti perėjimą prie tvarios, žiedinės, netoksiškos, efektyviai energiją vartojančios ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos ir apsaugoti, atkurti ir gerinti aplinkos kokybę.
Pagal paprogramę vykdomos tiesioginės intervencijos arba gali būti remiamas šių tikslų integravimas į kitas politikos sritis.
Savanorių grupių veikla prioritetinėse srityse priskiriama didelio masto ir didelio poveikio projektams. Juose dalyvaus jaunimas iš mažiausiai dviejų skirtingų šalių ir bus vykdomos trumpalaikės intervencijos, skirtos bendriems Europos uždaviniams spręsti kiekvienais metais ES lygmeniu nustatomose politikos srityse.
Paraiškomis gali būti siekiama:
Savanoriškos veiklos projektai suteikia jaunimui galimybių dalyvauti solidarumo veikloje, susijusioje su vietos bendruomenių poreikiais.
Savanoriška veikla gali būti vykdoma šalyje, kurioje savanoris gyvena, arba kitoje šalyje (tarpvalstybinė veikla). Projektai gali būti susiję su įvairiomis sritimis, pavyzdžiui, aplinkos apsauga, klimato kaitos švelninimu ar didesne socialine įtrauktimi.
Vykdant paprogramę „Kūrybinių inovacijų laboratorija“ visi kultūros ir kūrybos sektorių dalyviai bus skatinami kurti ir išbandyti novatoriškus skaitmeninius sprendimus, galinčius turėti teigiamą ilgalaikį poveikį įvairiems kultūros ir kūrybos sektoriams.
Laboratorija palengvins novatoriškų sprendimų (pvz., priemonių, modelių ir metodikų), kurie gali būti taikomi audiovizualiniam sektoriui ir dar bent vienam kūrybos ir (arba) kultūros sektoriui, kūrimą. Sprendimai turėtų būti lengvai atkartojami ir turėti galimybių skverbtis į rinką.