Architektūros studijos: „Motto Ltd.“

Pagrindinis rėmėjas: Burgaso miestas

Užbaigimo metai: 2020

Medžiagos: betonas, plienas, aliuminis

Visas plotas: 8 645 m²

Miesto ir regiono sąlygos

NHK kultūros centras pagrindinėje miesto aikštėje buvo pastatytas 1975 m. Jo architektūra būdinga socialistiniam modernizmui.

Daug metų tai buvo vienas iš Burgaso kultūrinio gyvenimo centrų. Pastatas darniai įsiliejo į aplinką, kurioje vyravo žemi pastatai ir žaliosios erdvės.

XX a. 2-ajame dešimtmetyje aikštė sparčiai keitėsi. Pastatyti du nauji 9 aukštų pastatai, aikštė iš esmės perprojektuota, nutiesta nauja požeminė gatvė.

2014 m. gavusi NHK kultūros centrą kaip dovaną, savivaldybė nusprendė jį rekonstruoti ir renovuoti paskelbdama architektūrinį projekto konkursą. Taip siekta užtikrinti aukštesnio lygio paslaugas miestiečiams ir geriau integruoti pastatą į naują miestovaizdį.

Projektas atitinka principus, išdėstytus savivaldybės potvarkyje dėl miesto erdvių, pastatų ir architektūros ansamblių formos, kuriame nustatyti konkretūs reikalavimai, kaip turi atrodyti visi apstatytosios aplinkos komponentai, ir kuris tokiu būdu padeda miesto teritorijoje sukurti vienovės jausmą.

Sprendimas

Naujas aplinkinės aikštės vaizdas paskatino architektūros studiją pergalvoti NHK kultūros centro tūrinį modelį. Pastatas apgaubtas nauju plieno kiautu, visiškai pakeitusiu jo siluetą ir suteikusiu į aplinką įsiliejančios šiuolaikinės estetikos. 

Nuo tada, kai pastatas buvo pastatytas, kelis kartus neapgalvotai įsikišus sutrikdytas patogus judėjimas viduje. Projektas suteikė galimybę permąstyti ir pataisyti pastato vidinę konfigūraciją, taip pat sukurti naujų erdvių ir įdiegti naujos įrangos. Naujajame kultūros centre yra aštuonios visiškai atnaujintos daugiafunkcės salės (anksčiau buvo 4), atitinkančios prieinamumo standartus.

Kiek buvo įmanoma, išlaikyti originalūs tūriai, konstrukcijos ir medžiagos, atspindintys pastato architektūrinį charakterį: be kita ko, apdarinės sienos, marmuro juostos, grindų mozaikos, medinių plokščių apdaila pagrindinės salės fojė, turėklai. Originali betono konstrukcija sutvirtinta metaliniais rėmais.

Šilumos izoliacija, nauji stiklai, rekuperacinės vėdinimo sistemos, nauja šildymo sistema, visiškai pakeista elektros ir santechnikos instaliacija pagerino pastato energinį naudingumą. Dėl to sumažėjo eksploatacijos išlaidos, o naudotojams tapo patogiau.

Aukštos kokybės kriterijai (kontekstas, vietos pojūtis, įvairovė, grožis)

• Projektu esamas pastatas iš naujo integruojamas į šiuolaikinę visuomenę jo ypatybes ir funkcijas pritaikius prie dabartinių naudotojų poreikių. Taip Burgaso gyventojams sukurta šiuolaikiška, patraukli ir energiją efektyviai vartojanti kultūros infrastruktūra.
• Dėl naujų pastato tūrio ir erdvės ypatybių ši vieta vėl įsilieja į šiuolaikinį miestovaizdį. Iš vidaus kiautas suteikia visų patalpų vienovės pojūtį, todėl padeda stipriai pajusti šios vietos išskirtinumą.
• Pašalinus stiklinius pagrindinio įėjimo fasadus ir sukūrus naujų ryšių su kiemu ir aikšte, naujasis pastatas atsiveria į išorę ir kviečia žmones užeiti.
• Pertvarkius vidines erdves ir optimizavus jų sąsajas, atsirado naujų visų naudotojų sąveikos galimybių.
• Pagal projektą šiuolaikiškoje kultūrinės paskirties viešojo pastato interpretacijoje suderinamos socialistinė ir šiuolaikinė architektūra. Iš tolo pastatas atrodo vientisas, tačiau artėjant atsiveria darniai susiliejantys skirtingi – seni ir nauji – architektūriniai sluoksniai.

Planavimas ir valdymas

Burgaso savivaldybė skyrė keturių ekspertų grupę, kad ji padėtų vystyti projektą ir užtikrintų sėkmingą jo įgyvendinimą:

• projekto vadovą – Burgaso savivaldybės Statybų departamento inžinierių;
• projekto koordinatorių – Strateginės plėtros departamento ekspertą;
• finansų ekspertą iš Biudžeto ir finansų departamento;
• investuotojų kontrolės ekspertą iš Statybų departamento.

Biudžetas ir finansavimas

Visas projekto biudžetas sudarė 4,5 mln. EUR. 90 proc. finansavo Europos regioninės plėtros fondai, 6 proc. valstybė, o 4 proc. savivaldybė.

Pritaikomos idėjos

• Išsaugoti vertingus paveldo elementus ir visą renovuotą pastatą vėl integruoti į šiuolaikiškai ir moderniai suprojektuotą aplinką.
• Nebijoti įtraukti naujų ir novatoriškų sprendimų.
• Planuojant kultūros centrą, pastate pasirūpinti įvairiomis galimomis funkcijomis, kad būtų patenkinti įvairūs poreikiai.