2013 m. atidarytas Le Šambono prie Linjono memorialas yra vieta, kurioje pristatoma per Antrąjį pasaulinį karą vietos gyventojų vykdyta gelbėjimo veikla. Nuo 1940 m. gruodžio mėn. iki 1944 m. rugsėjo mėn. Le Šambono prie Linjono ir šalia esančios plynaukštės kaimų gyventojai suteikė prieglobstį maždaug 3 000 žydų kilmės žmonių (įskaitant daugybei vaikų), taip pat Ispanijos respublikonams, antinacistiniame judėjime dalyvavusiems vokiečiams, Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo dalyviams ir kitiems asmenims.

Objektą sudaro pažintinis istorinis takas, kuriame pateikiama informacija apie įvairią pasipriešinimo naciams veiklą Antrojo pasaulinio karo metu. Jame yra memorialinė erdvė su buvusių pabėgėlių ir Pasaulio tautų teisuolių (ne žydų kilmės asmenų, kurie rizikavo savo gyvybe, kad padėtų žydams Holokausto metu) liudijimais, patalpos parodoms ir švietimo veiklai, taip pat kraštovaizdžio menininko Louiso Benecho sukurtas atminties sodas. Ypatingas Šambono gyventojų vaidmuo buvo pripažintas 1990 m. Jad Vašem instituto (Jeruzalė) garbės diplomu.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje grupė protestantų dvasininkų ir pasauliečių, dalyvavusių Europos ir tarptautinių kovos už taiką tinklų veikloje už Prancūzijos ribų, persikėlė į Le Šamboną prie Linjono. Tuometinis meras bei vietos dvasininkai taip pat buvo nusiteikę priešintis naciams ir Viši režimui, todėl Le Šambonas prie Linjono ir aplinkiniai kaimai tapo aktyvaus pasipriešinimo vieta ir prieglobsčiu tiems, ką šie režimai siekė sunaikinti. Todėl šiam objektui būdingi svarbūs materialūs ir nematerialūs aspektai.