Europos kultūros paveldas yra turtinga ir įvairi kultūrinės ir kūrybinės raiškos mozaika, ankstesnės kartos europiečių palikimas ir tai, kas bus perduota ateities kartoms.

Tai gamtos paminklai, architektūros objektai ir archeologinės vietovės, muziejai, paminklai, meno kūriniai, istoriniai miestai, literatūros, muzikos ir audiovizualiniai kūriniai, taip pat Europos piliečių žinios, patirtis ir tradicijos.

Kultūros paveldas praturtina piliečių gyvenimą, yra kultūros ir kūrybos sektorių varomoji jėga ir atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir stiprinant Europos socialinį kapitalą. Jis taip pat yra svarbus ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos šaltinis, suteikiantis galimybių atgaivinti miesto ir kaimo vietoves ir skatinti tvarų turizmą.

ES vaidmuo ir veiksmai

Nors už šios srities politiką visų pirma atsako valstybės narės, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijos, ES yra įsipareigojusi saugoti ir stiprinti Europos kultūros paveldą taikydama įvairią politiką ir programas.

Europos kultūros paveldas remiamas įvairia ES politika, programomis ir finansavimu, visų pirma programa „Kūrybiška Europa“. ES politika kitose srityse, kuriose vis labiau atsižvelgiama į paveldą, apima įvairius aspektus – nuo mokslinių tyrimų, inovacijų, švietimo, aplinkos, klimato kaitos ir regioninės politikos iki skaitmeninės politikos. Todėl kultūros paveldo finansavimo šaltiniai – programos „Horizontas 2020“, „Erasmus+“, „Europa piliečiams“ ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai.

ES valstybės narės bendradarbiauja kultūros paveldo politikos klausimais Švietimo, jaunimo, kultūros ir vaizdo bei sporto ministrų taryboje ir taikydamos atvirąjį koordinavimo metodą. Nuo 2019 m. veikianti Komisijos kultūros paveldo ekspertų grupė pataria, kaip įgyvendinti ES kultūros paveldo politiką. Grupės veikloje dalyvauja valstybės narės, asocijuotosios šalys, Europos kultūros paveldo tinklai, pilietinės visuomenės organizacijos ir tarptautinės organizacijos, taip pat ES institucijos.

EUROPOS KULTŪROS PAVELDO VEIKSMŲ PROGRAMA

Vienas svarbiausių ES lygmens elementų yra Europos kultūros paveldo veiksmų programa (2018), kurioje atsispindi bendra su paveldu susijusios veiklos Europos lygmeniu struktūra. Joje remiamasi 2018-aisiais – Europos kultūros paveldo metais – įgyvendintomis iniciatyvomis, siekiant įtvirtinti ir išplėtoti jų rezultatus, kad būtų užtikrintas ilgalaikis poveikis. Programoje nustatyti keturi Europos kultūros paveldo principai ir penkios pagrindinės tęstinės veiklos sritys:

4 pagrindiniai principai

• Holistinis
• Integravimo
• Faktais grindžiamo politikos formavimo
• Daugiašališkumo

5 tęstinės veiklos sritys

• Įtrauki Europa. Dalyvavimas ir prieinamumas visiems
• Tvari Europa. Pažangūs sprendimai kuriant darnią ir tvarią ateitį
• Atspari Europa. Nykstančio paveldo išsaugojimas
• Novatoriška Europa. Žinių ir mokslinių tyrimų telkimas
• Tvirtesnė pasaulinė partnerystė. Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas