Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas – vieni didžiausių šių laikų išbandymų, keliančių grėsmę Europai ir visam pasauliui. Europos Sąjunga (ES) imasi veiksmų ir rodo pavyzdį, siekdama tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tai aktualu ir kultūros paveldo srityje.
Tvarumas – vienas iš penkių ramsčių Kultūros paveldo veiksmų programoje, kurioje pabrėžiama, kad puoselėjant tvarumą galima padidinti socialinį kapitalą, paspartinti ekonomikos augimą ir užtikrinti aplinkos tvarumą. Kultūra ir kultūros paveldas gali padėti užtikrinti įtraukų ir darnų vystymąsi.
Į veiksmų programą įtrauktos trys veiksmų grupės, siekiant:
- atnaujinti miestus ir regionus pasitelkiant kultūros paveldą
- skatinti pritaikomąjį pakartotinį paveldo statinių naudojimą
- užtikrinti galimybės susipažinti su kultūros paveldu ir darnaus kultūrinio turizmo bei gamtos paveldo pusiausvyrą
Pastatų tvarumas
Europos žaliasis kursas – Europos Komisijos veiksmų gairės siekiant, kad ES ekonomika būtų tvari. Pastatai yra labai svarbi šios iniciatyvos dalis, nes jiems tenka 40 proc. visos suvartojamos energijos ir 36 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Siekiant Europos žaliajame kurse užsibrėžto plataus užmojo tikslo – iki 2050 m. užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą – labai svarbu pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Pastatų renovacijos banga siekiama padidinti esamų pastatų renovacijos normą ir pagerinti jos kokybę, kad pastatai išmestų mažiau anglies dioksido.
Komisijos 2014–2020 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ apima finansavimo projektus, kuriais sprendžiami įvairūs pastatų energijos vartojimo efektyvumo aspektai, įskaitant istorinius ir kultūros aspektus.
Pavyzdžiui, konsorciumo „PRO-Heritage“ partneriai, remdamiesi organizacijų partnerių geriausia patirtimi, siekia suteikti pirminio ir ilgalaikio švietimo galimybes specialistams ir amatininkams, mokydami juos tradicinių kompetencijų ir įgūdžių architektūros paveldo srityje.
Klimato kaita – grėsmė mūsų kultūros paveldui
Neseniai kultūros paveldo vietovėms patyrus katastrofišką žalą, dar labiau pabrėžiama būtinybė apsaugoti vietoves nuo gamtinių ir negamtinių pavojų.
Europos Komisija renka ekspertus iš ES valstybių narių, kad jie nustatytų gerąją patirtį bei novatoriškas priemones kultūros paveldui apsaugoti, kiek tai susiję su klimato kaita, ir jomis pasidalytų. Šis darbas atliekamas įgyvendinant Tarybos darbo planą kultūros srityje (2019–2022 m.), kuriame taikomas atvirasis koordinavimo metodas.
Atvirasis koordinavimo metodas – politikos formavimo procesas, kurio metu nepriimamos privalomos teisėkūros priemonės. Atvirojo koordinavimo metodo grupės, kurias sudaro kultūros ministerijų ir nacionalinių kultūros institucijų paskirti ekspertai, posėdžiauja, siekdamos apsikeisti geriausia patirtimi ir parengti politikos vadovus bei priemonių rinkinius.
Programa „Horizontas 2020“
Pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ finansuojami projektai, kuriais siekiama „padidinti istorinių vietovių atsparumą ir tvarų atkūrimą kovojant su klimato kaita ir pavojingais reiškiniais“.
Daugiau informacijos apie „Paveldas pavojuje. ES moksliniai tyrimai ir inovacijos siekiant atsparesnio kultūros paveldo“.
Projektas „Creative Climate Leadership“
Šiuo pagal programą „Kūrybiška Europa“ finansuojamu projektu padedama menininkams ir kultūros specialistams atrasti kultūros aspektus vykstant klimato kaitai. Menininkų ir kultūros bendruomenės atlieka labai svarbų vaidmenį – jos lemia naujus buvimo, veikimo ir mąstysenos būdus. Projektas „Creative Climate Leadership“ padeda kultūros specialistams pritaikyti šias savybes sprendžiant su klimato kaitos uždaviniais susijusias problemas.
Daugiau informacijos apie projektą „Creative Climate Leadership“.
Projektas HERACLES
Šiuo projektu skatinama kurti, pagrįsti ir skatinti atsakingus sprendimus, susijusius su veiksmingu kultūros paveldo atsparumu vykstant klimato kaitai, taikant holistinį, plataus pobūdžio požiūrį.
Daugiau informacijos apie projektą HERACLES.
Projektas „Shelter“
Vykdant projektą „Shelter“ suvienijama mokslininkų bendruomenė ir paveldotvarkos atstovai, siekiant padidinti istorinių vietovių, kurios buvo paveiktos su klimatu susijusių pavojų, atsparumą, sumažinti jų pažeidžiamumą ir paskatinti geresnį bei saugesnį jų atkūrimą.
Daugiau informacijos apie projektą „Shelter“.