Skip to main content

Culture and Creativity

Tarptautiniai kultūriniai santykiai

ES vėliavos formos segtukai ant gaublio

Pagal Sutartį dėl ES veikimo Europos Sąjunga (ES) yra įsipareigojusi tarptautiniuose santykiuose skatinti Europos kultūros įvairovę. ES yra pagrindinio šios srities teisės akto – 2005 m. UNESCO konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo – šalis.

Nuo 2007 m. kultūros kaip vienos svarbiausių ES tarptautinių santykių dalies propagavimas yra vienas iš trijų pagrindinių Europos kultūros darbotvarkės tikslų. Toks požiūris įtrauktas ir į 2018 m. Naująją Europos kultūros darbotvarkę.

ES kultūros išorės santykių strategija

Siekdama parengti veiksmingą kultūrinių santykių strategiją, Komisija:

  • atliko didelio masto padėties nustatymo ir konsultacijų procesą 54 šalyse pagal parengiamuosius „Kultūros ES išorės santykių srityje“ veiksmus (padedant kultūros institutams ir organizacijoms). Tuomet buvo parengtos šalių ataskaitos ir galutinės ataskaitos bei rekomendacijos, kaip plėtoti strateginį požiūrį į kultūrą ES lygmeniu;
  • konsultavosi su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais dėl pridėtinės vertės, galimų tikslų ir principų, kuriais grindžiamas strategiškesnis požiūris į kultūrą Sąjungos išorės santykių srityje.

Tai sudarė sąlygas paskelbti bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“, kuris yra ES tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo kertinis akmuo. Strategija siekiama trijų pagrindinių tikslų:

1. Išlaisvinti kultūros ir kūrybiškumo potencialą, siekiant tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi

Kultūra – integracinio augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis, o pasaulinė prekyba kūrybiniais produktais pastaraisiais metais toliau plėtėsi, nepaisant ekonominio netikrumo.

2. Skatinti taiką ir kovoti su radikalėjimu pasitelkiant kultūrų dialogą

Kultūrų dialogas gali padėti kurti ir skatinti supratimą visuomenių viduje ir tarp skirtingų visuomenių. Jis padeda parodyti kultūrų įvairovės ir žmogaus teisių vertę.

3. Stiprinti bendradarbiavimą kultūros paveldo srityje

Kultūros paveldas – svarbi kultūrų įvairovės išraiška, kurią reikia saugoti. ES gali atlikti svarbų vaidmenį saugant kultūros paveldą visame pasaulyje, padėdama šalims partnerėms mokymais, įgūdžių ugdymu ir žinių perdavimu.

Aktyvus visų suinteresuotųjų subjektų įsitraukimas į naująją strategiją yra labai svarbus jos sėkmei. Suinteresuotieji subjektai – tai:

  • šalių partnerių vyriausybės;
  • vietos kultūros organizacijos ir pilietinė visuomenė;
  • Komisija;
  • Europos išorės veiksmų tarnyba;
  • Europos Parlamentas;
  • kitos ES institucijos;
  • ES valstybės narės ir jų kultūros institutai. 

Remdamiesi šia programa, įvairūs subjektai paragino laikytis strateginio požiūrio į kultūrą ES išorės santykiuose:

Regioninis bendradarbiavimas

ES skatina kultūrinį bendradarbiavimą ir politinį dialogą su ES nepriklausančiomis šalimis pasitelkiant regionines grupes, tarptautines organizacijas ir vystant individualius santykius su atskiromis šalimis.

Šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės

Europos kultūros ir kūrybos sektoriai remiami pagal ES programą „Kūrybiška Europa“. Visas regionas dalyvauja programos „Kūrybiška Europa“ paprogramėje „Kultūra“.

Pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) padedama Vakarų Balkanams pasirengti stojimui į ES ir sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui derinant dvišalę ir regioninę paramą. Veiksmų pagal šią priemonę pavyzdžiai – specialus kvietimas vykdyti kultūrinio bendradarbiavimo su Vakarų Balkanais projektus ir bendra ES ir UNESCO kova su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis Vakarų Balkanuose.

Techninės pagalbos ir informacijos mainų programa (TAIEX) ir porinių veiklų programa.

Pasitelkiant INTERREG B remiamas tarptautinis bendradarbiavimas. Trys šios sistemos programos iš dalies apima Vakarų Balkanus (ADRION, DANUBE, Balkanų ir Viduržemio jūros programa).

Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančios šalys

Kultūrinis bendradarbiavimas yra ES Europos kaimynystės politikos (EKP) dalis, apimanti šias šalis: Alžyrą, Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Egiptą, Izraelį, Jordaniją, Libaną, Libiją, Maroką, Moldovą, Palestiną, Sakartvelą, Siriją, Tunisą ir Ukrainą.

Kultūros projektai finansuojami pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP).  Ši priemonė apima dvišalio, regioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, Techninės pagalbos ir informacijos mainų programą (TAIEX) ir porinių projektų programą.

Pagal 2014–2020 m. ES programą „Kūrybiška Europa“ buvo plėtojamas bendradarbiavimas, sudarant sąlygas šalims visapusiškai dalyvauti, jei įvykdytos būtinos sąlygos. Programos dalyvėmis tapo Armėnija, Moldova, Sakartvelas, Tunisas ir Ukraina.

Pietų partnerystė

ES santykiai su regionu grindžiami Europos konsensusu dėl vystymosi , Visuotine ES strategija ir peržiūrėta Europos kaimynystės politika. 2014–2020 m. Pietų regiono strategijos dokumente šios partnerystės kūrimas įvardytas kaip vienas iš jos tikslų, ypatingą dėmesį skiriant paramai pilietinei visuomenei ir didesnėms galimybėms keistis informacija ir palaikyti tiesioginius žmonių, ypač jaunimo, ryšius. Vienas iš Pietų regiono daugiametės orientacinės programos prioritetų – atsparumo didinimas ir stabilumo, įskaitant kultūrą ir jaunimą, skatinimas.

Tai suteikė galimybę finansuoti naują programą, skirtą jaunimui ir kultūrai pietinėse kaimyninėse šalyse remti. Jaunimui skirta programos dalimi skatinamas aktyvus jaunuolių dalyvavimas kuriant įtraukią ir demokratinę visuomenę pasitelkiant projektą SAFIR. Kultūrai skirta programos dalimi remiama kultūra kaip regiono užimtumo, demokratizacijos, tolerancijos ir atsparumo veiksnys. Iki 2018 m. pagal regioninę programą „Med-Culture“ 9 pietinės Viduržemio jūros regiono šalys partnerės dalyvavo rengiant ir tobulinant su kultūros sektoriumi susijusią kultūros politiką ir praktiką.

Rytų partnerystė

ES Rytų partnerystė – kultūrinio bendradarbiavimo pagal daugiašalę platformą Nr. 4 „Žmonių ryšiai“ pagrindas.

Programa „EU4Culture“ siekiama stiprinti kultūros, ekonomikos augimo ir kultūrų dialogo bei patirties skatinimo ryšius.

Rytų partnerystės kultūros programa remtos partnerių pastangos reformuoti kultūros politiką vyriausybės lygmeniu ir prisidėta prie kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų profesionalumo didinimo. Pagal šią programą ne tik stiprinti gebėjimai, bet ir remta daug projektų, daugiausiai dėmesio skiriant kultūros politikos reformai.

Besivystančios šalys

JT darbotvarkės iki 2030 m., darnaus vystymosi tikslų (DVT) tikslas – užtikrinti, kad darnus vystymasis taptų visų tikrove.  Kultūra padeda siekti kelių DVT; kultūra, veikdama ir kaip žmogaus vystymosi veiksnys, ir kaip svarbi sudedamoji dalis, gali prisidėti prie:

  • ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo,
  • kultūrų dialogo skatinimo,
  • pagarbos žmogaus teisėms ir demokratinių vertybių laikymosi,
  • aktyvios pilietinės visuomenės kūrimo,
  • konfliktų prevencijos,
  • socialinės įtraukties.

Atsižvelgdama į Konsensusą dėl vystymosi, ES veiklą kultūros srityje įtraukė į didelę savo vystymosi veiklos dalį. Pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą Europos Sąjunga investavo 300 mln. EUR į veiksmus, kuriais plėtojamas bendradarbiavimas kultūros partnerystės srityje, visų pirma pasitelkdama vystomojo bendradarbiavimo priemonę, Europos kaimynystės priemonę, Europos plėtros fondą ir programą „Horizontas 2020“. 

Naujausi projektai skirti kultūrinio paveldo atkūrimui ir turizmui, darbo galimybių skatinimui ir įgūdžių ugdymui; paramai kultūros ir kūrybos sektoriams ir jų valdymui siekiant socialinio ir ekonominio vystymosi; kultūrų dialogui, saviraiškos laisvei ir teisėms kultūros srityje siekiant socialinės sanglaudos, tolerancijos, pilietiškumo, taikos ir stabilumo.

Finansavimas teikiamas pagal tokias programas kaip nauja AKR ir ES kultūros programa „Gyvybingos kultūros pramonės kūrimas“ (40 mln. EUR), Kūrybingos pramonės finansavimo iniciatyva CREATIFI (20 mln. EUR), bendradarbiavimo kultūros paveldo Karibų jūros regione programa „TransCultura“(15 mln. EUR) ir kitas programas.

2019 m. birželio 16–18 d. Briuselyje Europos Komisijos surengtame tarptautiniame kolokviume „Kultūros vaidmens svarba ateičiai“ priimtas manifestas „Kultūros vaidmens svarba ateičiai – kūrybingumo, inovacijų, ir dialogo įtraukaus vystymosi labui vizija“.

Strateginiai partneriai

ES turi 10 strateginių partnerių – tai Brazilija, Kanada, Kinija, Indija, Meksika, Japonija, Korėjos Respublika (Pietų Korėja), Rusija, Pietų Afrika ir JAV.

Pietų Korėja

2009 m., atsižvelgiant į ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą, sudarytas ES ir Korėjos protokolas dėl bendradarbiavimo kultūros klausimais. Protokolu nustatoma sistema, pagal kurią abi susitarimo šalys bendradarbiauja siekdamos palengvinti kultūrinės veiklos, kultūros vertybių ir paslaugų mainus, įskaitant audiovizualinį sektorių, ir pagerinti tokių mainų sąlygas.

Pagal tą protokolą ES ir Korėja įsteigė Bendradarbiavimo kultūros klausimais komitetą, kuris prižiūrės jo įgyvendinimą. Posėdžiai rengiami kartą per metus pakaitomis ES ir Korėjoje; juose daugiausia dėmesio skiriama bendradarbiavimui scenos menų (ES buvo garbės viešnia 2018 m. Seulo atvirojoje scenos menų mugėje), architektūros (jaunųjų architektūros talentų apdovanojimas), miestų bendradarbiavimo (Europos kultūros sostinės), kultūros paveldo ir audiovizualinio sektoriaus srityse.

Kinija

Bendradarbiavimas su Kinija kultūros srityje daugiausia buvo organizuojamas vykdant tautų dialogą aukštu lygiu. Naujausiame šio dialogo 2017 m. renginyje buvo surengtas Europos kultūros sostinių ir Rytų Azijos kultūros miestų (CCEA) bendradarbiavimo forumas, paremtas ES tyrimu.

Kitos iniciatyvos su Kinija:

  • ES ir Kinijos prekybos projektas II, kuriuo buvo remiamas politinis dialogas kultūros ir kūrybos pramonės klausimais keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais;
  • bendras ES ir Kinijos kultūros ir kūrybos sektorių padėties nustatymas.

Tarptautinės organizacijos

UNESCO

ES ir visos jos valstybės narės yra 2005 m. UNESCO konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės šalys. Konvencija yra ES kultūros politikos išorės santykių srityje, įskaitant prekybą ir vystomąjį bendradarbiavimą, pagrindas.

ES ir UNESCO paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame dar kartą patvirtino bendras vertybes, kaip antai, pagarba žmogaus orumui ir teisėms, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir, svarbiausia, teisė į saviraiškos laisvę. UNESCO buvo aktyvi Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) partnerė, o šiuo metu įgyvendina keletą ES projektų kultūros paveldo srityje.    

Europos Taryba

Europos Taryba yra svarbi tarptautinė ES partnerė, visų pirma kultūros paveldo sektoriuje. Europos Taryba buvo aktyvi Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) partnerė. Šiuo metu vykdomi bendri projektai – „Faro kelias. Aktyvesnis dalyvavimas kultūros paveldo veikloje", kuriuo propaguojami Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos (Faro konvencija, 2005 m.) principai, ir Europos paveldo dienos.

Kultūra ir prekyba

Komisija užtikrina, kad visose ES daugiašalėse ir dvišalėse prekybos derybose būtų atsižvelgiama į kultūrinius aspektus ir kad audiovizualinės paslaugos į jokias tokias derybas nebūtų įtrauktos.
Pavyzdžiui, ES sudarė Protokolą dėl bendradarbiavimo kultūros klausimais pagal ES ir CARIFORUM ekonominės partnerystės susitarimą. Šiuo protokolu siekiama toliau skatinti kultūrinius ir audiovizualinius mainus pagal konkrečias bendradarbiavimo sistemas, laikantis pagrindinių UNESCO konvencijos nuostatų (16 straipsnis dėl lengvatinio režimo besivystančių šalių menininkams, kultūros vertybėms ir paslaugoms).
Kultūros ir audiovizualinius projektus su ES nepriklausančiomis šalimis Europos Komisija remia pagal programą „Kūrybiška Europa“.

Universalios iniciatyvos. ES vadovaujamos kultūros platformos ir apdovanojimai

EUNIC (ES nacionaliniai kultūros institutai) įgyvendina Europos kultūros erdvės parengiamuosius veiksmus, kuriais siekiama nustatyti novatoriškus Europos ir vietos subjektų trečiosiose šalyse bendradarbiavimo modelius, remiant vietos aplinkybėmis aktualius kultūros projektus. Pavyzdžiui, EUNIC Silicio slėnio, ES delegacijos Vašingtone ir kelių partnerių bendradarbiavimo rezultatas yra Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdomas projektas „The Grid“. „The Grid“ įtraukia meninį mąstymą į naujų technologijų kūrimą ir užveda Europos, Silicio slėnio ir kitų šalių menininkų, technologų ir politikos formuotojų diskusijas. „Urban Cult Lab'Africa“ vienija šešias Vakarų Afrikos inžinerines kūrybines dirbtuves (skaitmenines kūrybines dirbtuves), kad bendrai kurtų kultūrinių renginių, be kita ko, menininkų kūrybinių viešnagių, tiesioginių renginių ir parodų, koncepciją.

Sukurta ES kultūrinės diplomatijos platforma, kurios tikslas – konsultuoti išorės kultūros politikos klausimais, palengvinti tinklų kūrimą, vykdyti veiklą su kultūros srities suinteresuotaisiais subjektais ir rengti kultūros lyderystės mokymo programas. Remiantis kultūros diplomatijos platformos ketverių metų patirtimi, 2020 m. balandžio mėn. buvo sukurta pasaulinio masto kultūrinių ryšių platforma. Ją įgyvendino Getės instituto kartu su Tarptautiniu šiuolaikinio scenos meno tinklu (IETM), Sienos universitetu ir Europos kultūros fondu vadovaujamas konsorciumas.

Programos „Kūrybiška Europa“ remiamas „Mies van der Rohe“ fondas įgyvendina Jaunųjų architektūros talentų apdovanojimus (YTAA), kuriuose gali dalyvauti ir kai kurios Azijos bei Lotynų Amerikos šalys. Apdovanojimu pagerbiami neseniai studijas baigę architektai, urbanistai bei kraštovaizdžio architektai ir palengvinamas jų bendradarbiavimas su pagrindiniais šio sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais Europoje.

Be to, ES delegacijos ir biurai yra labai svarbūs partneriai plėtojant bendradarbiavimą ir partnerystes su kultūros srities suinteresuotaisiais subjektais šalyse, kuriose jie yra įsikūrę.   ES delegacijos gali padėti nustatyti vietos poreikius ir galimybes, užtikrindamos, kad veiksmai atitiktų vietos kultūrines aplinkybes, taip pat įtraukti vietos gyventojus ir kartu siekti ES strateginių tikslų. ES delegacijų kultūros informacijos centrai dalyvauja mokymuose apie vystymosi ir išorės santykių kultūrinį aspektą, kad geriau paskleistų geriausią patirtį. 

Būsimoji Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP) – pagrindinė ES finansinė priemonė, padėsianti panaikinti skurdą ir skatinti darnų vystymąsi, gerovę, taiką ir stabilumą 2021 2027 m. – apims paramą kultūros ir kūrybos sektoriams.

Programa „Kūrybiška Europa“, kuri yra vienintelė ES programa, skirta remti išskirtinai tik kultūros ir kūrybos sektorius, 2021–2027 m. tam tikru mastu bus atvira bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis.