2015–2018 m. darbo plane kultūros srityje kultūros ir kūrybos sektoriai, kūrybinė ekonomika ir inovacijos nurodyti kaip vienas iš keturių pagrindinių bendradarbiavimo prioritetų kultūros politikos formavimo srityje. Naujojoje Europos kultūros darbotvarkėje ir 2019–2022 m. darbo plane kultūros srityje pabrėžiama kultūros ir kūrybos sektorių svarba inovacijoms, darbo vietų kūrimui, sanglaudai ir visuomenės gerovei.
Kultūros ir kūrybos sektoriai veikia ekosistemose. Šio ekosistemų principo esmė – mintis, kad kultūros ir kūrybos sektoriai glaudžiai sąveikauja su skirtingais, tačiau susijusiais sektoriais arba su visiškai skirtingais sektoriais, taip pat ir tarpsektoriniu lygmeniu. Tai pabrėžta AKM ataskaitoje „Viešosios politikos vaidmuo plėtojant kultūros ir kūrybos sektorių verslumo ir inovacijų potencialą“.
Kultūros ir kūrybos ekosistemos yra palanki aplinka, visų pirma pagal vis labiau pripažįstamą plačią inovacijų koncepciją, kuri neapsiriboja vien technologinėmis inovacijomis ir pereina nuo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. santr. STEM) principo prie gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) principo, taip pat apima socialinius bei visuomeninius inovacijų aspektus. Šis požiūris atsispindi naujose programose, pavyzdžiui, programoje „Europos horizontas“ ir kultūros ir kūrybos pramonės žinių ir inovacijos bendrijose (ŽIB), kuriose kultūros ir kūrybos sektoriams tenka labai svarbus vaidmuo.
ES parama ir bendra kūryba
Europos Komisija sutelkė dėmesį į menininkų, kultūros ir kūrybos sektorių specialistų ir europinio turinio rėmimą pagal ekosistemų principą įgyvendindama įvairias iniciatyvas, įskaitant finansavimą pagal programą „Kūrybiška Europa“ ir kitas ES finansinės paramos priemones.
Ekosistemų principas persvarstytas įgyvendinant kultūros ir kūrybos pramonei skirtą ES finansuojamą politikos projektą „Finansavimas, mokymasis, inovacijos ir patentavimas“ (angl. santr. FLIP). Su šio projekto parama 2020 m. sausio mėn. surengta pažangos įvertinimo konferencija, kurioje dalyvavo Komisijos ir valstybių narių ekspertai ir kurioje buvo apžvelgti laimėjimai, susiję su finansais, inovacijomis ir kitomis svarbiomis kūrybos ir kultūros sektorių temomis. Susipažinkite su konferencijos išvadomis [pdf].
Dalijimasis informacija
Papildomos informacijos apie kūrybos ir kultūros sektorius taip pat galima rasti platformoje „Creatives Unite“. Politikos eksperimentai ir bendra kūryba, tarpusavio mokymasis ir keitimasis gerąja patirtimi su pilietine visuomene (dialogas „Kultūros balsai“), kita tarpusavio mokymosi veikla su kūrybos centrais, pavyzdžiui, ES kūrybos centrų tinklas su miestais ir regionais padeda formuoti kultūros ir kūrybos ekosistemų politiką.
Darbo sąlygos
Įgyvendindama 2019–2022 m. darbo planą kultūros srityje, Komisija pradėjo menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių specialistų statuso ir darbo sąlygų tyrimą. Po to bus sušaukta AKM grupė, taip pat prasidės dialogo „Kultūros balsų“ diskusija dėl menininkų darbo sąlygų. Šie veiksmai grindžiami ankstesnėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, 2012 m. AKM ataskaita, kurioje siūlomi pagrindiniai principai dėl tvirtos menininkų ir kultūros srities specialistų judumo rėmimo sistemos (pažangos įvertinimo posėdis įvyko 2016 m.). Be to, 2006 m. buvo parengtas Europos Parlamento tyrimas dėl menininkų padėties Europoje, o 2018 m. AKM grupė inovacijų ir verslumo kultūros ir kūrybos sektoriuose klausimais rekomendavo geriau atsižvelgti į darbo sąlygas.
Platesnis finansavimas ir reguliavimas
ES finansiškai remia ekosistemas pagal tokias programas kaip „Kūrybiška Europa“, „Horizontas 2020“, COSME (įskaitant programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“) arba Europos struktūriniai ir investicijų fondai.
ES reglamentavimo aplinka, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisių peržiūra pagal bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, taip pat daro poveikį kultūros ir kūrybos sektorių veikimui ir faktais grindžiamam politikos formavimui.