Skip to main content

Culture and Creativity

Architektūra

Susipažinkite su ES politikos, programų ir architektūros sąsajomis
Architektūra

ES plėtoja integruotą ir į žmones orientuotą požiūrį į darniai apstatytą aplinką, kurioje architektūra atlieka svarbų vaidmenį projektuojant pastatus, viešąsias erdves ir miesto kraštovaizdį, kurie prisideda prie piliečių gyvenimo kokybės. 

Kaip minėta 2019–2022 m. ES Tarybos darbo plane kultūros srityje, architektūra yra kompleksinė sritis ir jai turėtų būti skiriama dėmesio „kaip disciplinai, apimančiai tinkamą kultūrinių, socialinių, ekonominių, aplinkosaugos ir techninių aspektų pusiausvyrą siekiant bendros gerovės“.

Todėl daugelis ES politikos krypčių (pavyzdžiui, statybos, energijos vartojimo efektyvumo, klimato kaitos, mokslinių tyrimų, sanglaudos ir kt.) gali prisidėti prie kokybiškos fizinės aplinkos kūrimo, įskaitant toliau išvardytas kultūros politikos kryptis ir iniciatyvas.

Europoje yra daugiau kaip pusė milijono architektų

2018 m. Europos architektų tarybos (ACE) tyrimo duomenimis, bendras architektų skaičius 28 ES valstybėse narėse, Norvegijoje, Serbijoje ir Šveicarijoje yra maždaug 562 000. Specialistai pasiskirstę taip:

  • 71 proc. veiklą vykdo individualiai,
  • 25 proc. veiklą vykdo 2–5 asmenų grupėse, 
  • 3 proc. veiklą vykdo 6–10 asmenų grupėse.

Kalbant apie lyčių pusiausvyrą, 53 proc. į ketvirtą dešimtmetį įžengusių architektų sudaro moterys, o tarp įžengusių į šeštą dešimtmetį moterų yra 32 proc.

Teisinė forma šiek tiek skiriasi. Pagal dviejų naujausių ACE tyrimų (2016 ir 2018 m.) duomenis:

  • 50–60 proc. dirba kaip nepriklausomi architektai,
  • 7–10 proc. dirba sudarę partnerystės susitarimus,
  • 20–30 proc. įsteigė ribotos atsakomybės bendrovę.

ES politikos sistema. Trumpa istorija

2001 m. Pirmieji politikos metmenys

2001 m. vasario 12 d. Tarybos rezoliucijoje dėl architektūros kokybės miesto ir kaimo aplinkoje nauja architektūra buvo įvardyta kaip ateities paveldas. Tai pastūmėjo valstybes nares skatinti architektūros kokybę taikant pavyzdinę viešųjų pastatų politiką, be kita ko, pasitelkiant struktūrinius fondus.

2008 m. Architektūros įnašas į tvarų vystymąsi

2008 m. gruodžio mėn. „Tarybos išvados dėl architektūros: kultūros įnašas į tvarų vystymąsi paragino integruoti architektūrą į aukštos kokybės gyvenimo aplinką ir didinti informuotumą apie tai.

Politikos mainai

Europos architektūros politikos forumas (EFAP) sudarė sąlygas valstybėms narėms keistis informacija apie politiką ir 2012 m. paskelbė Europos architektūros politikos tyrimą. Per pastaruosius kelerius metus vis labiau pripažįstama kokybiškos architektūros svarba tvariam Europos visuomenių vystymuisi.

2018 m. „Baukultur“ ir mišrių tikslų politikos formavimas

2018 m. sausio mėn. Europos kultūros ministrai ir suinteresuotieji subjektai (pvz., ACE) priėmė Davoso deklaraciją „Siekis sukurti kokybišką statybos kultūrą („Baukultur“) Europoje“. Joje pabrėžiamas esminis kultūros vaidmuo užstatytoje aplinkoje ir raginama laikytis integruoto ir kokybiško požiūrio į žmogaus suformuotą aplinką (t. y. „Baukultur“, kuris apima architektūrą, paveldą, viešąją erdvę, kraštovaizdį, infrastruktūrą).

Ši koncepcija ES lygmeniu ir toliau aptariama

  • Europos architektūros direktorių (2017 m. Prancūzijos kultūros ministerijos pradėti rengti neoficialūs susitikimai, kuriuose keičiamasi informacija apie politikos plėtojimą) ir
  • Europos konferencijose architektūros politikos klausimais (ECAP), surengtose ES pirmininkaujančių valstybių narių.

Valstybių narių architektūros ekspertų grupė

Atsižvelgiant į nuo 2018 m. vykdytą politinį darbą, 2019–2022 m. Tarybos darbo plane kultūros srityje nurodoma, jog sukuriama atviro koordinavimo metodo (AKM) valstybių narių ekspertų grupė, daugiausia dėmesio turinti skirti aukštos kokybės architektūrai ir apstatytai aplinkai visiems.

Grupę sudaro 35 ekspertai iš 22 valstybių narių, Šveicarijos ir Norvegijos. Pirmasis grupės posėdis įvyko 2020 m. vasario mėn. 2021 m. antroje pusėje bus paskelbta ataskaita, kurioje bus pateikta geriausios praktikos pavyzdžių ir politikos rekomendacijų.

Grupė užtikrins sąveiką su kitais atitinkamais ES veiksmais, pavyzdžiui, Žaliojo kurso iniciatyvomis, susijusiomis su užstatyta aplinka, Miestų darbotvarkės partneryste kultūros ir kultūros paveldo srityje ir programos „Horizontas 2020“ projektu „Miestų Maestro“.

Programos „Kūrybiška Europa“ parama (kokybiškai) architektūrai

Apdovanojimai, kuriais pažymimas išskirtinis šiuolaikinės architektūros darbas

Europos Sąjunga su programos „Kūrybiška Europa“ parama kartu su fondu „Mies van der Rohe“ rengia dvejus apdovanojimus už išskirtinius architektūros laimėjimus:

1. ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimas – „Mies van der Rohe“ apdovanojimas

ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimas – „Mies van der Rohe“ apdovanojimas – nuo 2001 m. yra pagrindinė ES priemonė kokybiškai architektūrai Europoje pažymėti ir skatinti. Tai kas dveji metai teikiamas apdovanojimas, kuriuo atkreipiamas dėmesys į puikius visoje Europoje įgyvendintus architektūros darbus. Skiriama ne tik pagrindinė premija (60 000 EUR), bet ir kylančio architekto premija (20 000 EUR).

2. Jaunųjų architektūros talentų apdovanojimas

2016 m. pradėtas teikti Jaunųjų architektūros talentų apdovanojimas (YTAA) papildo ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimą; juo siekiama apdovanoti geriausius Europos architektūros studentų diplominius projektus ir padėti jiems pereiti į profesinį pasaulį. Oficialūs YTAA partneriai yra ACE, Europos architektūros švietimo asociacija (EAAE) ir Venecijos bienalė.

Siekiant skatinti jaunų specialistų dialogą visame pasaulyje, nuo 2018 m. YTAA gali dalyvauti dvi Azijos šalys, o nuo 2020 m. – trys Lotynų Amerikos šalys. 2020 m. taip pat pradėtas rengti atskiras Azijai skirtas YTAA (kartu su Kinija, Indija, Japonija ir Pietų Korėja).

Tinklai ir platformos

Pagal programą „Kūrybiška Europa“ Europos Sąjunga ir (arba) Europos Komisija taip pat remia šį tinklą ir platformą:

Europos architektų tarybą

Europos architektų tarybą (ACE) sudaro 43 organizacijos narės iš 31 Europos šalies: ES valstybių narių, Serbijos, Šveicarijos ir Norvegijos nacionalinės reguliavimo ir profesinės architektūros atstovavimo struktūros.

Jai parama teikiama kaip Europos tinklui už CONNECT ARCH veiklą (2017 m. gegužės mėn. – 2021 m. balandžio mėn.), kuria siekiama sustiprinti profesijos pajėgumus spręsti dabartinius ir būsimus uždavinius – tarpvalstybinį ir tarptautinį judumą, augančią konkurenciją iš ES nepriklausančių šalių, prisitaikymą prie skaitmeninių technologijų, naujų įgūdžių ir kompetencijų įgijimą. 

ACE taip pat dalyvauja Komisijos Kultūros paveldo ekspertų grupės veikloje ir prisideda prie AKM grupės aukštos kokybės architektūros klausimais darbo. Tarptautiniu lygmeniu ji derasi dėl tarpusavio pripažinimo susitarimo su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Kanada ir Korėjos Respublika.

Būsima architektūros platforma

Pagal programą „Kūrybiška Europa“ taip pat remiama būsima architektūros platforma, kuri yra pirmoji visos Europos architektūros muziejų, festivalių ir prodiuserių platforma, priartinanti idėjas apie miestų ir architektūros ateitį prie visuomenės. Ją sudaro 26 architektūros institucijos iš 22 šalių. Koordinatorius – Liublianos dizaino ir architektūros muziejus (Slovėnija).

Bendradarbiavimo projektai

Verta paminėti šiuos kultūrinio bendradarbiavimo projektus:

„Human cities“: iššūkis miestų mastui (2014–2018 m.)

Projekte dizainas su miesto erdvės gyventojais naudojamas kaip kūrybiška ir tvari inovacijų; projektui vadovauja Sent Etjeno „Cité du Design“ (Prancūzija).

Nuo 2020 m. vykdomu tolesniu projektu „SMOTIES – Kūrybiniai darbai su mažomis ir atokiomis vietovėmis“ platforma veiklą nukreips į 10 mažų atokių Europos vietų, kuriose yra materialios ir nematerialios kultūros pavyzdžių, kurie gali išnykti.

Tbilisio architektūros bienalės (2018 ir 2020 m.)

Tbilisio architektūros bienalė pirmą kartą surengta 2018 m., vadovaujant Gruzijos organizacijai „42 Gradusi“. Pirmajame renginyje nagrinėtas pastatytų ir gyvenviečių Tbilisyje ir kitur neformalumas. Tbilisio architektūros bienalėje, kurios pavadinimas – „Buildings Are Not Enough“, nagrinėti transformacijos procesai ir miesto gyventojų naujai sukurti gyvenimo modeliai: pastatai transformuojami, nes transformuojasi juose gyvenančių žmonių gyvenimas.

Ko tikimasi kitoje programoje „Kūrybiška Europa“ (2021–2027 m.)?

Europos Komisijos pasiūlyme dėl naujos programos „Kūrybiška Europa“ (2021–2027 m.) numatyta sektorinė parama architektūros sektoriui. Siūlomais veiksmais daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama gebėjimų stiprinimui, informuotumo didinimui ir patekimui į rinkas.