Azorų povandeninį kultūros paveldą sudaro 30 viešų nardymo vietų tinklas vandenyno rajone, kuriame yra virtinė XV–XX a. nuskendusių laivų.
Šios vietos atspindi bendrą Azorų salų povandeninį paveldą, kurį sudaro daugiau kaip 1 000 dokumentais patvirtintų nuskendusių laivų liekanų, įskaitant apie 100 nustatytų povandeninių archeologinių vietovių.

Azorų salynas buvo strategiškai svarbus transatlantinėms kelionėms. 30 paraiškoje nurodytų nuskendusių laivų yra susiję su skirtingais XVI–XX a. Europos istorijos ir prekybos aspektais, tokiais kaip:

• Sidabro kelias į Pietų Ameriką;
• transatlantinė prekyba vergais;
• kariniai konfliktai, pvz., Amerikos nepriklausomybės karas ir abu pasauliniai karai;
• iš Europos į Ameriką plaukiantys emigrantų laivai;

tiriamosios ekspedicijos, pavyzdžiui, garsioji kelionė laivu „Beagle“, kuriuo Charlesas Darwinas keliavo aplink Pietų Ameriką.
Povandeninis Azorų kultūros paveldas, kurio pavyzdys yra šios 30 nuskendusių laivų liekanos, leidžia suvokti, kad Europos istorijoje Azorai daugelį šimtmečių buvo tikras tarpžemyninių kelionių jūra „pasaulinės reikšmės kryžkelė“. Prie Azorų salų nuskendę laivai yra materialus liudijimas, kaip europiečiai plėtė savo įtaką nuo vieno vandenyno kranto iki kito ir kaip prasidėjo globalizacija prekybos, karinių veiksmų, migracijos ir kitose srityse. Nuskendusių laivų liekanos pristatomos kaip Europos istorijos laiko kapsulės, simbolizuojančios skirtingus laikotarpius ir skirtingas teritorijas. Europinis aspektas, tarpvalstybinis pobūdis, vaidmuo ir vieta Europos istorijoje – visa tai yra aiškiai išdėstyta pasakojime apie šį objektą.