Atminimo vietą Lambinovicėse sudaro keli „Atminimo kelio“ objektai: senosios karo belaisvių kapinės, buvusių Lamsdorfo karo belaisvių stovyklų VIII B (344) ir 318/VIII F (344) teritorijos, sovietinių karo belaisvių kapinės, buvusios darbo stovyklos bei jos kapinių teritorija ir centrinis karo belaisvių muziejus.

Muziejus buvo įkurtas 1964 m., siekiant prisiminti ir tyrinėti stovyklas ir temas, susijusias su karo belaisviais; stovyklos buvo įkurtos 1870–1871 m. per Prancūzijos ir Prūsijos karą ir naudotos per Pirmąjį pasaulinį karą ir Antrąjį pasaulinį karą. Senosiose kapinėse palaidota daugiau kaip 7 000 karo belaisvių iš kelių Europos šalių. Antrojo pasaulinio karo metu stovyklose buvo įkalinta daug kovotojų su nacizmu ir kovotojų už laisvę. Po karų stovyklos buvo skirtos civiliams migrantams.

Atminimo vieta Lambinovicėse turi tarpvalstybinę reikšmę tiek dėl to, kad stovyklas naudojo skirtingos valstybės, tiek dėl pačių karo belaisvių kilmės. Ši vieta atspindi tūkstančių europiečių požiūrį į svarbius Europos istorinius įvykius, pradedant nuo Prancūzijos ir Prūsijos karo ir baigiant masine migracija po Antrojo pasaulinio karo. Jai tenka svarbus vaidmuo, susijęs su šių mažiau žinomų Europos istorijos puslapių minėjimu, tyrinėjimu (atliekant populiarinimo ir lyginamuosius mokslinius tyrimus) ir aiškinimu. Paraiškoje pabrėžiama būtinybė susipažinti su skirtingais požiūriais ir nustatyti ryšį su dabartimi.