Europos Sąjungos regionuose ir miestuose kultūra labai vertinama tiek vietos gyventojų, tiek svečių. Kultūros ir kūrybos pramonė taip pat yra labai svarbi regioninio ekonominio konkurencingumo ir patrauklumo dalis, o kultūros paveldas yra vienas iš svarbiausių miestų ir regionų įvaizdžio bei tapatybės elementas ir dažnai tampa pagrindiniu miesto turizmo akcentu.
2018 m. Europos Komisijos parengtoje Naujojoje Europos kultūros darbotvarkėje pripažįstama, kad miestai ir regionai visoje ES yra kultūra pagrįsto vystymosi priešakyje ir yra tikri partneriai tokiose srityse kaip eksperimentavimas, tendencijų numatymas ir socialinių bei ekonominių inovacijų modelių išbandymas.
Pastarasis aspektas taip pat pabrėžiamas 2019–2022 m. Europos Sąjungos Tarybos darbo plane kultūros srityje. Be to, plane pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį kultūros vaidmeniui vietos lygmeniu, architektūros kokybei ir gyvenimo aplinkai.
Į Europos kultūros paveldo veiksmų programą taip pat įtraukta keletas konkrečių miestams ir regionams svarbių veiksmų. Siūlomose Europos iniciatyvose ypatingas dėmesys skiriamas miestų ir regionų atkūrimui pasitelkiant kultūros paveldą, pritaikomojo pakartotinio paveldo statinių naudojimo skatinimui, taip pat prieigos prie kultūros paveldo ir tvaraus kultūrinio turizmo bei gamtos paveldo suderinimui.
Kultūros rėmimas vietos lygmeniu
Atsižvelgiant į tai Europos Komisijai tenka trys pagrindinės užduotys:
- teikti finansinę paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms;
- didinti informuotumą apie kultūros ir kūrybos sektorių potencialą regionų ir vietos vystymuisi;
- padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms parengti integruotas strategijas.
Regionai ir miestai finansuojami pagal įvairias ES programas, kurias įgyvendinant kultūra taip pat remiama regionų vystymosi kontekste. Be to, Europos Komisija bendradarbiauja su nacionalinėmis, regionų bei miestų valdžios institucijomis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, taip pat dalijasi geriausia patirtimi kultūros ir regioninės plėtros srityje.
ES finansavimas kultūrai miestuose ir regionuose
Finansinė parama visų pirma teikiama iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, kuriuos sudaro:
- Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)
- Europos socialinis fondas (ESF)
- Sanglaudos fondas (SF)
- Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)
- Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)
Kultūros ir kūrybos sektorius reikia įtraukti į regionų ir vietos plėtros strategijas, kad būtų propaguojamos tradicinės kultūros vertybės ir kultūros paveldas, skatinamas kūrybinių įmonių vystymasis, remiamos investicijos į infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą, taip pat užtikrinamas teigiamas poveikis platesnei vietos ekonomikai. Tai atitinka pažangiosios specializacijos strategijų (angl. santr. S3) regioninės ekonominės plėtros principą, pagal kurį investicijos grindžiamos tam tikrais konkrečiais privalumais ir galimybėmis.
Visų pirma pasinaudodami Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama, apie 100 Europos regionų kultūros ir kūrybos pramonę ir (arba) kultūros paveldą yra įtraukę į savo pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, tiek pagal regioninius, tiek pagal nacionalinius 2014–2020 m. S3 prioritetus.
Įgyvendinant INTERREG – vieną iš pagrindinių ES priemonių, pagal kurią regioninis bendradarbiavimas tarpvalstybiniu mastu remiamas vykdant ERPF bendrai finansuojamus projektus, – kultūra yra viena populiariausių temų. 2014–2020 m. pagal INTERREG įgyvendinta 4 000 kultūros paveldo ir meno projektų ir šiai sričiai skirta daugiau kaip 1 mlrd. EUR.
Aktualių naujausių su kultūra susijusių INTERREG projektų pavyzdžių galima rasti, pavyzdžiui, 2018-ųjų Europos kultūros paveldo metų proga „Interact“ paskelbtuose internetiniuose leidiniuose „Connecting Cultures, Connected Citizens“.
ES lygmens bendradarbiavimas formuojant vietos kultūros politiką
Europos Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis miestams ir regionams aktualiomis temomis, taikydama ir atvirąjį koordinavimo metodą. Be kita ko, sprendžiami klausimai, susiję su viešosios politikos vaidmeniu plėtojant kultūros ir kūrybos sektorių verslumo ir inovacijų potencialą ir su strateginiu ES paramos kultūrai programų naudojimu.
Įgyvendindami atskirą ES kultūrinės veiklos iniciatyvą, vykdomą pagal Europos kultūros sostinių programą, miestai atkreipia dėmesį į Europos kultūrų turtingumą ir nuo 1985 m. Europos piliečiams suteikia galimybę švęsti įvairovę, o kartu kultūrą sėkmingai integruoja į ilgalaikius vystymosi planus.
Kultūros vaidmuo vietos vystymuisi buvo nagrinėjamas ir Europos kultūros forume – pavyzdiniame Europos Komisijos renginyje, kuris rengiamas siekiant didinti Europos kultūrinio bendradarbiavimo matomumą, taip pat Europos Komisijos struktūriniame dialoge su kultūros sektoriais „Kultūros balsai“. 2020 m. buvo sušaukta „Kultūros balsų“ grupė, kurios veiklos tema – „Kultūros vaidmuo Europos Sąjungos užmiesčio teritorijose“. 35 organizacijos iš visos Europos diskutavo, kaip ES galėtų skatinti kultūrą užmiesčio erdvėse (ne urbanistiniuose centruose), priemiesčiuose ir provincijoje.
Pagal ES miestų darbotvarkę – naują daugiapakopį darbo metodą, kuriuo skatinamas valstybių narių, miestų, Europos Komisijos ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, – 2018 m. inicijuotas naujas partnerystės projektas kultūros ir kultūros paveldo tema. Šiame procese dalyvauja daugiau kaip 30 partnerių.
Pagalba miestams, regionams ir vietos suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų mokytis vieni iš kitų
Europos Komisija bendradarbiauja su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir vietos kultūros srities suinteresuotaisiais subjektais ir sudaro palankesnes sąlygas tarpusavio mokymuisi ir abipusiam keitimuisi gerąja patirtimi.
2015–2017 m. įgyvendinant pagal programą „Kūrybiška Europa“ finansuotą tarpusavio mokymosi projektą „Kultūra miestams ir regionams“ buvo išnagrinėtos kelios vykdomos kultūros iniciatyvos ir jų poveikis vietos ir regionų vystymuisi. Tarp šio projekto rezultatų – 70 atvejų tyrimų katalogas, pažintiniai vizitai į 15 miestų arba regionų ir ekspertų konsultuojamasis ugdymas 10 miestų arba regionų.
2016–2018 m. kartu su programa „Kūrybiška Europa“ buvo įgyvendinamas Europos kūrybos centrų tinklo projektas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 200 kultūros ir kūrybos sektorių platformų ar darboviečių iš visos Europos miestų. Projektu buvo siekiama skatinti jų mainus, stiprinti bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas gebėjimų stiprinimui.
2018–2021 m. pagal programą „Kūrybiška Europa“ bendrai finansuojamu politikos projektu „Kultūros ir kūrybos erdvė ir miestai“ siekiama miestams ir regionams pasiūlyti naujų idėjų, kaip viešojo administravimo ir kultūros sektoriai galėtų bendrai formuoti viešąją politiką. Projekto tikslas – parodyti, jog kultūra ir kuriamos bendros tradicijos gali padėti užtikrinti, kad rajonai ir miestai taptų darnesni, taip pagerinant jų bendruomenių gyvenimą.
2020 m. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti „Kultūros paveldo veiksmus“ – tarpusavio mokymosi programą, skirtą vietos ir regionų politikos formuotojams keistis žiniomis apie kultūros paveldą. 30 iniciatyvų bus pateikta internetiniame kataloge. Taip pat bus surengta 12 tarpusavio mokymosi vizitų, kiekviename iš jų dalyvaus daugiau kaip 20 dalyvių. Ši iniciatyva yra vienas iš Europos kultūros paveldo veiksmų programos veiksmų.
Pagalba teikti duomenis ir analizę apie kultūrą miestuose ir regionuose
Europos Komisijos remiamos iniciatyvos gali padėti rinkti duomenis ir įvertinti kultūros poveikį vietos lygmeniu.
2017 m. Jungtinis tyrimų centras parengė pirmąją Kultūros ir kūrybos miestų stebėsenos priemonę, skirtą atskleisti 168 atrinktų 30 Europos šalių miestų raidą šioje srityje, atsižvelgiant į įvairius rodiklius, kuriais apibūdinamas jų kultūros gyvybingumas ir kūrybinė ekonomika. Stebėsenos priemonė buvo atnaujinta 2019 m.
Nuo 2019 m. Europos Komisija bendradarbiauja su EBPO verslumo, MVĮ, regionų ir miestų centru vykdydama bendrą regionams skirtą kultūros bei kūrybos sektorių ir vietos plėtros politikos projektą. Šis projektas yra Europos kultūros paveldo veiksmų programos dalis ir yra bendrai finansuojamas pagal programą „Kūrybiška Europa“, o įgyvendinamas – pagal EBPO vietos ekonomikos ir užimtumo plėtros programą. Projekto tikslas – miestams ir regionams teikti faktinių duomenų ir gaires, kaip kuo labiau padidinti kultūros paveldo ekonominę bei socialinę vertę ir remti kūrybinės ekonomikos formavimąsi.
Įgyvendinamos kelios konkrečios iniciatyvos, susijusios su kultūros paveldo socialinio ir ekonominio poveikio teritoriniu lygmeniu vertinimu. Jos yra įtrauktos į programą ESPON 2020, kuria siekiama vystymosi ir bendradarbiavimo srityje skatinti ir puoselėti Europos teritorinį aspektą teikiant faktinius duomenis, perduodant žinias ir mokantis rengti politiką.
2018–2019 m. buvo atlikta tikslinė analizė „HERITAGE. Materialinės kultūros paveldas kaip strateginės teritorinės plėtros išteklius“, o 2020 m. pradėtas taikomasis mokslinis tyrimas „Kultūros paveldas kaip Europos regionų visuomenės gerovės šaltinis. ESPON HERIWELL“.