Kultūros ir kūrybos pramonė veikia sudėtingoje verslo aplinkoje, kurioje jos subjektai apibrėžiami pagal standartines įmonėms taikomas nuostatas, susijusias su intelektinės nuosavybės teisėmis, mokesčiais ir daugeliu kitų klausimų.

Todėl šias sritis reglamentuojanti politika ir teisės aktai (t. y. reglamentavimo sistema) turėtų padėti sudaryti palankias sąlygas meninei kūrybai ir verslo veiklai, kartu skatinant ir išsaugant Europos kultūros įvairovę.

Kultūros ir kūrybos sektoriai – svarbesni nei bet kada

Kultūros sektoriuje, kaip ir daugelyje kitų, dėl skaitmeninės revoliucijos vyksta dideli ir greiti pokyčiai. Vyriausybės reaguoja į šiuos pokyčius ir vis dažniau nustato tęstinio vertinimo poreikį, siekdamos užtikrinti, kad sektoriaus reglamentavimo sistema ir toliau atitiktų paskirtį.

Kultūros sektoriuje didėjant skaitmeninių technologijų svarbai, reikia nuosekliai peržiūrėti intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančius teisės aktus. ES taisyklės šioje srityje turi atspindėti kintančią skaitmeninę aplinką, kad būtų apsaugotos menininkų bei organizacijų teisės ir ateityje užtikrinta plati prieiga prie kultūros.

Be to, auditorija ir rinkos vis aktyviau keliasi į internetą, todėl reikia taikyti tinkamą internetinės prekybos, apmokestinimo, įmonių steigimo ir veiklos politiką.

Komisijos parama kultūros ir kūrybos sektoriams

Komisija vykdo įvairią kultūros reglamentavimo sistemos vertinimo veiklą. Tai, be kita ko, projektų valdymas, tyrimų bei ataskaitų užsakymas ir veiklos koordinavimo su valstybėmis narėmis užtikrinimas siekiant taikyti geriausią patirtį.

Komisija taip pat prižiūri, kaip užtikrinama didelė pažanga reformuojant reglamentavimo aplinką. Be projektų ir platformų, remiamų pagal paprogrames „Kultūra“ ir MEDIA, priimtos šios teisinės priemonės:

• Direktyva dėl nenustatytų autorių teisių kūrinių, kuri taikoma kūriniams, neturintiems aiškaus autorių teisių subjekto
• Direktyva dėl kolektyvinio teisių administravimo, taikoma organizacijoms, administruojančioms kelių asmenų, pretenduojančių į autorių teisėmis saugomą kūrinį, teises
• Direktyva, kuria atlikėjų ir garso įrašų apsaugos terminas pratęsiamas iki 70 metų
• Marakešo sutartis dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims
• Pekino sutartis dėl audiovizualinių kūrinių atlikimo apsaugos
• Bendrasis bendrosios išimties reglamentas dėl valstybės pagalbos, kuriuo valstybėms narėms nustatomos sąlygos teikti valstybės pagalbą kultūrai ir paveldo išsaugojimui audiovizualiniame sektoriuje, nereikalaujant apie tai pranešti Komisijai

Atsižvelgdama į iššūkius, kurių kilo dėl naujausių skaitmeninės ekonomikos pokyčių, ir įgyvendindama bendrosios skaitmeninės rinkos projektą, Komisija inicijavo svarbias politikos ir teisėkūros reformas.

Šiuo projektu siekiama užtikrinti paskirtį atitinkančią kultūros sektoriaus reglamentavimo aplinką. Bus taikomos tokios priemonės:

• plataus užmojo ES autorių teisių sistemos modernizavimas;
• Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos peržiūra;
• tvari interneto platformų ekosistema;
• naujos e. prekybos taisyklės dėl geografinio blokavimo ir internetinės bei fizinės aplinkos konvergencijos taikant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus (žr. informacija apie PVM veiksmų planą).

Tolesni veiksmai

Komisija toliau dės pastangas šioje srityje, visų pirma:

• stebės ir užtikrins nuoseklų naujų teisės aktų taikymą;
• su suinteresuotaisiais subjektais sieks aptarti pokyčius ir tolesnių veiksmų poreikį, be kita ko, įgyvendinant atnaujintą strategiją dėl prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Europos