Architektūros studijos: „bfstudio-architects“ su Benita Braun-Feldweg ir Matthiasu Muffertu; „ARGE ifau“, „Heide & von Beckerath“; „Deadline architects“, „Griffin Jürgens GbR“; urbanistinis tyrimas: „bbzl böhm benfer zahiri landschaften städtebau“ 

Pagrindinis rėmėjas: Berlyno federacinė žemė (Senato Miesto plėtros, statybos ir būsto departamentas) ir Vokietijos nacionalinė vyriausybė 

Užbaigimo metai: 2018

Visas plotas: 13 000 m²  

Apdovanojimai:  

• 2020 m. Vokietijos miesto plėtros apdovanojimas;  
• 2021 m. Berlyno apdovanojimas; 
• 2020 m. Metropolenhaus: Deutscher Bauherrenpreis; 
• 2019 m. Vokietijos FIABCI Prix d’Excellence; 
• 2020 m. Vokietijos dizaino apdovanojimas; 
• 2020 m. Vokietijos būsto apdovanojimas. 

Miesto ir regiono sąlygos

Dykynė aplink Žydų akademiją buvusiame Blumengrosmarkte (gėlių turguje) Berlyno centre tapo puikia proga socialinės stigmos pažymėtą rajoną pertvarkyti į įvairesnę miesto teritoriją. Pertvarka vykdyta siekiant mišraus miesto idealo, pagal kurį sudaromos palankesnės sąlygos įvairių subjektų bendrabūviui ir laikomasi bendros kūrybos metodo. 

Rengiant projektą iškilo tai teritorijai būdingų iššūkių, be kita ko, dėl to, kad ji yra vidinio miesto pakraščio zonoje, susijusioje su buvusios Berlyno sienos istorija. Veikti šiame miestovaizdyje buvo dar sudėtingiau dėl planavimo reglamentų ir architektūrinės laisvės supriešinimo. 

Be to, toje teritorijoje miesto plėtra vyko su trukdžiais, taip pat greta gyvena lygiagrečios bendruomenės kartu su, viena vertus, muziejais, kultūros institucijomis ir švietimo įstaigomis ir, kita vertus, daugiausia migrantų kilmės gyventojais. 

Ši teritorija taip pat buvo socialiai nesaugi, nes joje gyvena didelė dalis migrantų kilmės žmonių (apie 70 proc.), be to, vyrauja žemesnis išsilavinimas ir mažesnės pajamos. 

Sprendimas

Bendromis jėgomis 2010 m. vietos bendruomenė ir rajonas suformulavo strateginę miesto plėtros koncepciją, pavadintą „Meno ir kūrybiškumo kvartalas“ (KuKQ). Taip siekta klestinčią naują Berlyno kūrybinę bendruomenę integruoti migrantų gyvenamame rajone nesukeliant socialinių konfliktų, nepriverčiant žmonių išsikraustyti ir nepaskatinant gentrifikacijos. Miestas parengė planą, kaip buvusią gėlių turgaus teritoriją paversti gyventi patogiu rajonu. Jis paskelbė plėtros koncepcijos konkursą, kuriame daugiausia dėmesio skirta bendroms socialinės sąveikos erdvėms, mišrios paskirties objektams ir naujiems pastatų tipams. 

Konkursą laimėjo trys bendrojo investavimo grupės, vykdančios kooperatinę, socialinę ir kultūrinę misijas. Kartu jos įkūrė projekto grupę „PxB“ teritorijai plėtoti glaudžiai bendradarbiaujant su rajonu ir Berlyno Senatu. 

Šiandien gėlių turgaus halę supa patraukli architektūra, kurioje plėtojamos mišrios programos ir esama jaukių viešųjų erdvių. Trijuose naujuose pastatuose yra butų, studijų, komercinių patalpų, bendradarbystės erdvių, biurų, dirbtuvių erdvių, seminarų patalpų, apgyvendinimo patalpų, vasaros virtuvė, renginių erdvė, galerija, kavinė, parduotuvių ir restoranas. Kai kurias erdves naudoja socialinės organizacijos, kurios yra tų erdvių savininkės, jas nuomojasi pigiau arba jomis naudojasi nemokamai. 

Aukštos kokybės kriterijai (kontekstas, vietos pojūtis, įvairovė, grožis)

• Šis projektas – išradingo savivaldybės suinteresuotųjų asmenų, pagal viešojo intereso kriterijus atrinktų privačių investuotojų ir vietos gyventojų bendradarbiavimo pavyzdys. Jie kartu valdė bendra kūryba grindžiamą ir įtraukų planavimo ir įgyvendinimo procesą. 
• „PxB“, Berlyno Senatas ir rajonas sukūrė bendradarbiavimo priemonių: teritorijos plėtros sutartį, pagal kurią „PxB“ įpareigojama finansuoti tarpinius projektus, jaunimo įgalinimą, piliečių dalyvavimą ir renginius; kvalifikacijos kėlimo procesą surengiant keturis praktinius seminarus apie miesto projektavimą, komercines ir (arba) atviras erdves, architektūrą ir rajono integraciją; patariamąją tarybą miesto planavimo ir architektūros klausimais. 
• Suteikiant erdvės įtraukiems būstams, laikiniems projektams, kultūros ir švietimo veiklai, Blumengrosmarkte daugiausia dėmesio skiriama jaunimui, migrantų kilmės žmonėms, pagyvenusiems žmonėms ir bedarbiams. 
• Kultūros platforma „Feldfünf“ valdo pastato „Metropolenhaus“ apatiniame aukšte esančias bendruomenės erdves, kuriose bendruomenė plėtoja meno, dizaino ir kasdienybės dialogą. 

Vadovavimas ir valdymas

Po vieną kiekvienos organizacijos atstovą: Frydrichshaino-Kroicbergo rajono, „Berliner Großmarkt GmbH“, Berlyno žydų muziejaus fondo, Senato Miesto plėtros, statybos ir būsto departamento. 

Vadovauti kultūros platformai reikia maždaug 8 žmonių (apie 1,5 etato ekvivalento ir savanoriško darbo).  

Biudžetas ir finansavimas

• 75 mln. EUR privačių lėšų 3 pastatams pastatyti. Pagal finansines apimtis kol kas tai didžiausias kooperatinis miesto plėtros projektas Vokietijoje. 
• 4 240 000 EUR atviroms erdvėms, gatvėms, Beselio parkui ir Enckestraße perprojektuoti ir pertvarkyti pagal bendras nacionalines, regionines ir savivaldybių programas dėl miesto paveldo apsaugos, gyvų centrų ir rajonų ir miesto žalumos ateities. 
• 90 000 EUR iš „PxB“ grupės piliečiams įtraukti bei skatinti ir renginiams organizuoti. 
• 60 000 EUR per metus iš „Metropolenhaus“ apatinio aukšto draugijos „Feldfünf“ kultūros vadybininkams.  

Pritaikomos idėjos

Projekte itin svarbios kelios esminės pamokos:  

• žmonių persikėlimo ir gentrifikacijos galima išvengti laikantis koncepcija grindžiamo ir suinteresuotuosius subjektus įtraukiančio požiūrio, net ir naudojant privačias lėšas; 
• taikant įprastinius į gerovę orientuotus finansinius modelius ir bendrąjį finansavimą galima išlaikyti nekomercines socialinės ir kultūrinės paskirties erdves;  
• veiksminga kooperatinė miesto plėtra remiasi bendradarbiavimu ir bendra vizija, įtraukiant iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų vykdomus procesus.

3 miesto patarimai: 

• nusprendus parduoti viešą nekilnojamąjį turtą, prašyti leidimo prižiūrėti investuotojų atrankos procesą atitinkamu lygiu atsižvelgiant į bendro intereso aspektus; 
• parengti strateginę sistemą, skatinančią kurti socialiniu ir funkciniu požiūriu mišrios paskirties viešas ir privačias erdves; konkursų nugalėtojus atrinkti pagal geriausią plėtros koncepciją, o ne žemiausią kainą;  
• dirbti su vietoje jau esančiais žmonėmis, įstaigomis ir asociacijomis. Jie pažįsta vietą bei žmones ir žino problemas.