Europos Komisijos ir 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bendradarbiavimas kultūros politikos srityje vyksta susijusių ES parengiamųjų organų taryboje – Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryboje – ir jos Kultūros reikalų komitete.

Komisija yra atskaitinga Europos Parlamentui, o kultūros srityje – Kultūros ir švietimo komitetui.

Šiam bendradarbiavimui taip pat būtinas dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis, kultūros srities suinteresuotaisiais subjektais ir kitais subjektais, pavyzdžiui, miestais ir regionais ar tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos Tarybą, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).

Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

Atvirasis bendradarbiavimo metodas (AKM) yra struktūrizuotas ir praktiškas būdas suburti ES valstybių narių atstovus, kad būtų skatinama keistis gerąja patirtimi, susijusia su politikos formavimu ir finansavimo schemomis. Šis metodas padeda užtikrinti, kad aktualūs klausimai būtų suprantami vienodai, ir siekti sutarimo dėl sprendimų ir jų įgyvendinimo.

Pagal AKM valstybių narių paskirti ekspertai per 18 mėnesių susitinka 5–6 kartus, kad parengtų politikos rekomendacijas, vadovus ir priemonių rinkinius, kuriais dalijamasi visoje Europoje. Komisija yra atsakinga už AKM organizavimą, daugumos AKM posėdžių rengimą ir paramą AKM grupių veiklai – ji teikia politikos atnaujinimus ir, pvz., rengia tyrimus.

AKM ekspertų grupės posėdžiauja nuo 2008 m. Naujausios temos:

• Kultūra – darnaus vystymosi skatinamasis veiksnys (2022)
• Kultūros paveldo atsparumo klimato kaitai didinimas (2022)
• Daugiakalbystė ir vertimas (2022)
• Bendra audiovizualinė produkcija (2022)
• Kokybiška architektūra ir apstatyta aplinka (2021)
• Menininkų statusas ir darbo sąlygos (bus paskelbta 2023 m. viduryje)

2015–2018 m. (2015–2018 m. darbo planas kultūros srityje) AKM grupės parengė šias ataskaitas:

• Nuo socialinės įtraukties iki socialinės sanglaudos. Kultūros politikos vaidmuo (2019)
• Tvarus kultūrinis turizmas (2019)
• Europos kinas kelyje (2019)
• Bendradarbiavimo kultūros paveldo profesijų įgūdžių, mokymo ir žinių perdavimo srityje skatinimas Europos Sąjungoje (2019)
• Viešosios politikos vaidmuo plėtojant verslumo ir inovacijų potencialą kultūros ir kūrybos sektoriuose, taip pat ES politikos ir tyrimų, susijusių su verslumu ir inovacijomis kultūros ir kūrybos sektoriuose, apžvalga (2018)
• Kultūros paveldo dalyvaujamasis valdymas (2018)
• Kaip kultūra ir menai gali skatinti kultūrų dialogą migracijos ir pabėgėlių krizės sąlygomis (2017)
• Prieigos prie kultūros skatinimas skaitmeninėmis priemonėmis. Auditorijos formavimo politika ir strategijos (2017) ir susijusi papildoma ataskaita Skaitymo skaitmeninėje aplinkoje skatinimas (2016)

Dialogas su kultūros ir kūrybos sektoriais

Naujojoje Europos kultūros darbotvarkėje Komisija įsipareigoja stiprinti dialogą su kultūros ir kūrybos sektorių organizacijomis. Toks bendradarbiavimas yra būtina sėkmingo darbotvarkės įgyvendinimo sąlyga.

Komisija suburia suinteresuotuosius subjektus ir sprendimus priimančius asmenis aptarti pagrindinius klausimus pagal politikos prioritetus ir temas, atsižvelgiant į sektorių pokyčius ir poreikius. Taip siekiama stiprinti kultūros sektoriaus gebėjimus ginti savo interesus politikos diskusijose kultūros klausimais Europos lygmeniu, kartu skatinant šių organizacijų glaudesnį bendradarbiavimą.

„Kultūros balsai“ yra konkretus struktūrinis dialogas, kurį nuo 2015 m. remia Komisija. Struktūrinis dialogas suteikia pagrindą ES pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų ir Europos Komisijos diskusijoms. Dialogą „Kultūros balsai“ šiuo metu Europos Komisijos vardu administruoja Gėtės institutas.

Dabartinės ir ankstesnės temos, aptartos dialoge „Kultūros balsai“, pateikiamos atitinkamoje interneto svetainėje.

• Auditorijos formavimas skaitmeninėmis priemonėmis (2018)
• Tarptautiniai kultūriniai ryšiai (2022)
• (Pakartotinis) skaitmeninės auditorijos įtraukimas į kultūros sektorių veiklą(2022)
• Menininkų, kultūros ir kūrybos sektorių specialistų statusas ir darbo sąlygos (2021)
• Kultūra ir darnaus vystymosi tikslai (2021)
• Lyčių pusiausvyra kultūros ir kūrybos sektoriuose (2020)
• Kultūros vaidmuo Europos Sąjungos užmiesčio vietovėse (2020)
• Socialinė įtrauktis. Partnerystė su kitais sektoriais (2018)
• Įgūdžiai, mokymas ir žinių perdavimas. Tradicinis ir naujas paveldas (2017)
• Kultūrų dialogo kultūra bendrose viešosiose erdvėse (2016 m.)
• Kultūros vaidmuo skatinant įtrauktį migracijos kontekste (2016)
• Kultūros ir kūrybos sektorių verslumo ir inovacijų potencialo plėtojimas (2016)
• Kultūros paveldo dalyvaujamasis valdymas (2015)

Daugiau informacijos apie anksčiau nagrinėtas temas.

The Open Method of Coordination (OMC) is a practical and structured way to bring together representatives from EU countries to encourage the exchange of good practices regarding the design of policies and funding schemes. The method fosters a common understanding of issues and helps to build consensus on solutions and their implementation.

The European Commission maintains regular dialogue with European organisations from the cultural and creative sectors and industries, as part of its activities in the field of culture.

From 2015 until 2023 the Commission organised a structured dialogue, called Voices of culture, as part of the New European Agenda for Culture. It provided a framework for discussions between civil society stakeholders and the Commission. It was implemented by the Goethe-Institut on behalf of the Commission following a call for tender.